Veterinarijos gigantai, padedami VMVT, bando išstumti mažuosius

Lapkričio pradžioje Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) pakeitus veterinarijos paslaugų teikėjų veiklos reguliavimą, dalis rinkos dalyvių pasipiktino nauja konkurenciją galimai apribojusia tvarka.

180 veterinarijos gydytojų pasirašė peticiją prieš sprendimą gydyklas skirstyti į kategorijas atsižvelgiant ne į gydytojų kompetencijas, o į turimą įmonės turtą.

Jeigu priimtas įsakymas įsigalios, nuo 2018 m. gegužės 1 d. visi veterinarijos gydytojai prie patalpų turės turėti iškabą, o joje – nurodyti, kokiose patalpose jie dirba: veterinarijos kabinete, veterinarijos gydykloje, veterinarijos klinikoje ar universitetinėje veterinarijos klinikoje.

Skirstymas į kategorijas bus daromas atsižvelgiant į kabinetų skaičių, turimus rentgeno ar echoskopijos apartus, vaizdo stebėjimo įrangą ir kitus materialinio pobūdžio kriterijus.

Įsakyme, kurio tikslas yra neva gerinti suteikiamų veterinarinių paslaugų kokybę, nekalbama apie dirbančių gydytojų kvalifikaciją, jų žinių lygį ar atliekamų procedūrų įvairovę.

Dėl tokio skirstymo kvalifikuoti veterinarijos gydytojai, neturintys finansinių išteklių specifiniam patalpų įrengimui, bus priversti iki šiol savo vykdytą veiklą apriboti. Klientams teks nebesinaudoti jiems pažįstamų veterinarų paslaugomis – vartotojai bus priversti dalį procedūrų atlikti stambesnėse klinikose, turinčiose daugiau patalpų ar įrengimų.

Pavyzdžiui, iki šiol chirurgines operacijas atlikdavęs ir tam reikalingą kompetenciją turintis veterinarijos gydytojas šių paslaugų teikti nebegalės, jeigu jo turimos patalpos neatitiks gydyklos, klinikos ar universitetinės klinikos statuso.

Nors VMVT teigia, kad tvarka pakeista atsižvelgiant į Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos (LSGVGA) iniciatyvą, šiuo ūkinę veiklą ribojančiu įsakymu pasipiktino dalis pačios LSGVGA narių.

Jie, kartu su į diskusijas nepakviestos didžiąją dalį šalies veterinarų vienijančios ir mažesniuose miesteliuose bei rajonuose paslaugas teikiančios Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) nariais pasirašė peticiją, kuria išreiškė nepalaikantys naujos tvarkos.

„Pirma, įsakymą VMVT suderino tik su LSGVGA vadovais, turinčias dideles ir prabangiai įrengtas veterinarijos gydyklas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Antra, VMVT teigia, kad pakeitimai reikalingi gerinti paslaugų kokybę, tačiau toks reguliavimas labai neigiamai atsilieps vartotojams, kurie bus priversti savo augintinius procedūroms vežti į didžiuosius Lietuvos miestus, nes mažesniuose Lietuvos miestuose veikiančios veterinarines paslaugas teikiančios įstaigos neatitiks klinikų ar gydyklų statuso ir negalės suteikti tam tikrų paslaugų”, – sakė LSGVGA narys Artūras Džiuga.

Kaip teigė veterinarijos gydytojas A. Džiuga, pasitaiko atvejų, kai kelionėje sugaišta viena valanda gali kainuoti gyvūno gyvybę. „Pavyzdžiui, šuns skrandžio užsisukimas yra gydomas chirurginiu būdu, o operaciją reikia atlikti kiek įmanoma greičiau. Jei artimiausias veterinaras to padaryti negalės, ir žmogui teks važiuoti iš Raseinių į Kauną, šuo greičiausiai neišgyvens”, – kalbėjo veterinaras.

Šis įsakymas skausmingai finansiškai paliestų ir Lietuvoje veikiančias nevyriausybines gyvūnų globos organizacijas, taupumo sumetimais gyvūnus gydančias savose veterinarinėse patalpose.

„Iki šiol tam tikroms operacijoms reikalingus tyrimus atlikdavome kitose veterinarinėse gydyklose, o didžiąją dalį brangiai kainuojančių operacijų – savo pačių patalpose. Tačiau po įsakymo įsigaliojimo visi globojami gyvūnai turės būti vežami tik į tam tikras veterinarines gydyklas. Tam reikės išleisti ir dideles sumas žmonių suaukotų lėšų”, – naująja tvarka piktinosi gyvūnų globos organizacijos „Penkta koja“ atstovė Saulenė Taruskaitė Vanebo.

„Remiantis Konkurencijos įstatymu, viešojo administravimo subjektai privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir negali teikti privilegijų arba diskriminuoti atskirų ūkio subjektų ar jų grupių. Šiuo atveju reikalavimas turėti atitinkamą skaičių patalpų, įsigyti rentgeno aparatą ir (ar) echoskopijos įrangą sukuria absoliučias kliūtis tęsti veiklą atitinkamoje rinkoje ar į ją patekti, nes tiek mes, tiek gyvūnų globos organizacijoms padedantys veterinarijos gydytojai, neturėdami šios įrangos, negalės teikti eilės veterinarinių paslaugų, kurių teikimui yra įgiję pakankamai žinių ir kompetencijų”, – sakė nevyriausybinės Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.

B.Kymantaitės teigimu, dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo veterinarijos gydytojai, palaikomi nevyriausybinių organizacijų, kreipsis ir į Konkurencijos tarybą, prašydami ištirti, ar toks reguliavimas neprieštarauja Konkurencijos įstatymo nuostatoms.

Nuotraukos nuosvybė: www.freepik.com

Mūsų šalis laukia pokyčių – prisidėk prie gyvūnų apsaugos Lietuvoje