Lietuvos zoologijos sodas – tai Aplinkos ministerijos įsteigta valstybinė įstaiga, kurios rekonstravimui skirta 18 mln. eurų lėšų iš mokesčių mokėtojų pinigų. Kol ši rekonstrukcija vadinama zoologijos sodo modernizavimu, fiksuojama vis daugiau gyvūnų nepriežiūros ir gyvūnų mirčių atvejų, o gaišimo priežastys zoologijos sode – nutylimos.

Atsisako atskleisti gyvūnų gaišimo priežastis

Lietuvos zoologijos sode per 5 metų laikotarpį nugaišo virš 200 laukinių gyvūnų, pasakoja GATO vadovė Brigita Kymantaitė. Anot jos, pareikalavus zoologijos sodo suteikti informaciją, dėl kokių priežasčių valstybiniame zoologijos sode nugaišo šimtai gyvūnų, atsakymo nebuvo sulaukta.

„Mes įtarėme, kad zoologijos sode laikomi laukiniai gyvūnai negauna tinkamos veterinarinės priežiūros, kas ilgainiui tampa jų kankinimosi ir nugaišimo priežastimi. Vien per 5 metus čia nugaišo 8 beždžionės, 19 juodųjų šeškų, 15 pekarių, 6 patagoninės maros, 12 Kamberlandinių raštuotojų vėžlių, 14 Rusvapilvių juhinų, 2 paprastosios lūšys, 6 kamerūninės ožkos, 2 kupranugariai, 22 Egiptiniai skraidantys šunys, virš šimto įvairių paukščių. Mes prašėme pateikti tiek šių laukinių gyvūnų, tiek zoologijos sode išveistų ir laikomų žirafų sąrašą, jų gaišimo datas bei nustatytas priežastis. Nors kreipėmės į valstybinės įstaigos vadovę, ji atsisakė pasidalinti šia informacija“, – pasakoja B. Kymantaitė.

Milijonai rekonstrukcijai, o gyvūnams nė tabletės nuo kirminų?

Dar stipriau buvo suabejota zoologijos sodo teikiama veterinarine priežiūra, kai iš jų naujai įrengtos klinikos buvo paimti laukiniai gyvūnai perkėlimui į rezervatus užsienyje. Anot GATO vadovės, užsienio veterinarijos gydytojams apžiūrėjus šiuos gyvūnus rastos negydytos ligos ir žaizdos.

„Sausio mėnesį iš zoologijos sodo laikinos globos perkėlėme tris lūšis ir dvi beždžiones į laukinių gyvūnų pagalbos centrus Belgijoje ir Olandijoje. Zoologijos sode jos buvo laikytos du mėnesius po jų konfiskavimo iš Raubonių parko. Atlikus šių gyvūnų veterinarę apžiūrą, rezultatai buvo kraupūs – galima manyti, kad visą šį laiką beždžionėlėms nebuvo skirta jokia veterinarinė priežiūra. Ant vienos beždžionėlės kojų rastos žaizdos, kita negalėjo pilnai ištiesti abiejų kojų. Pastarosios rentgeno tyrimai parodė abiejų klubų arterozę, kraujo tyrimas – žarnyno infekciją, o išmatose rasta itin daug parazitinių kirmėlių kiaušinėlių, dėl ko vienas iš gyvūnų smarkiai  viduriavo. Iki pat šiol beždžionėms pagalbos centre yra taikomas intensyvus gydymas“, – pasakoja B. Kymantaitė.

Lietuvos zoologijos sode buvo laikoma ir viena lūšis, kuri turėjo būti perkelta į laukinių gyvūnų rezervatą Belgijoje. Ji zoologijos sodo karantine buvo mėnesį gydoma dėl kojos lūžių. Vėliau jai buvo atlikta eutanazija, po kurios patologai patvirtino, kad gyvūnas turėjo gausų askaridžių užkrėtimą.

Iš zoologijos sodo – tik tyla

GATO kreipėsi į Lietuvos zoologijos sodą, prašydami pateikti informaciją, ar šiems gyvūnams buvo suteikta veterinarė priežiūra ar bent jau buvo suduoti vaistai nuo vidaus parazitų. Veterinarinių išrašų organizacija negavo.

„Mūsų nuolat klausia, kodėl mes laukinius gyvūnus iš zoologijos sodų išvežame į užsienį. Mes norime juos apsaugoti nuo tokių vietų Lietuvoje. Įsivaizduokite, zoologijos sodas rekonstruojamas už 18 milijonų eurų, tačiau paprašius pagalbos transportuoti gyvūnus į Olandiją, paaiškėjo, kad šimtus laukinių gyvūnų laikanti valstybinė įstaiga neturi transporto. Mums suradus transportą, paaiškėjo, kad neturi net tinkamos transportavimo dėžės beždžionėlėms, nors patys nelaisvėje laiko 20 beždžionių. Apie kokią „modernią“ šios valstybinės vietos rekonstrukciją siekiama užliūliuoti visuomenę? Kiek dar Aplinkos ministerija už valstybės lėšas bandys šią nusenusią ir morališkai atgyvenusią savo įstaigą dažyti rožinėmis gamtosauginėmis spalvomis?“, – klausia GATO vadovė.

„Mes gyvename amžiuje, kur technologijos kuria įspūdingus laukinių gyvūnų vizualus, jie filmuojami gamtoje tolimiausiuose pasaulio kampeliuose, kuriamos įspūdingos pažintinės laidos, tačiau mes dar niekaip nesugebame atsisakyti laukinių gyvūnų narvuose savo pramogai. Maža to, kad savanaudiškai užsiimame tokiomis pramogomis, laikydami juos nelaisvėje nesugebame suteikti net elementarios veterinarinės priežiūros. Kol Aplinkos ministerija ir pats zoologijos sodas mausto visuomenei akis apie modernias rekonstrukcijas, už milijonus pastatytuose narvuose ir pastatuose uždaryti gyvūnai kenčia, o nuo visuomenės informacija apie tikrąją padėtį slepiama“, – teigia B. Kymantaitė.

GATO primena, kad bendradarbiaudama su užsienio nevyriausybinėmis organizacijomis siekia neteisėtai ar skurdžiose sąlygose laikomus laukinius gyvūnus perkelti į vietas užsienyje. Per dešimtmetį veiklos kartu su tarptautiniais partneriais GATO iš skurdžių sąlygų Lietuvoje perkėlė virš keturiasdešimt nelaisvėje laikytų gyvūnų, iš jų vien 12 rudujųjų lokių, šimpanzę, 3 beždžiones, 10 lūšių, vilko hibridą, 2 servalų hibridus, dešimtis roplių, 2 pelėdas, liūtą, pumą. Nei vienam iš šių laukinių gyvūnų valstybiniame zoologijos sode vietos, užtikrinančius laukinio gyvūno poreikius, neatsirado.

Gruodžio mėnesį konfiskuotų ir į rezervatą vokietijoje perkeltos meškos: