GATO skelbia manifestą – ragina Lietuvoje atsisakyti zoologijos sodų

Atsižvelgdami į vis prastėjančią situaciją, kuomet nelaisvėje laikomų laukinių bei pramogoms išnaudojamų gyvūnų skaičius Lietuvoje sparčiai auga, kviečiame visus gamtai neabejingus žmones pasirašyti manifestą, kuriuo bus ne tik siekiama užkirsti kelią laukinių gyvūnų išnaudojimui, bet ir prašoma sukurti aiškią jų apsaugos strategiją, skatinančią atsisakyti atgyvenusio zoologijos sodų modelio, keičiant juos į nacionalinių gyvūnų parkus, kurie prioritetą teiktų nykstančios Lietuvos faunos išsaugojimui.

Pasak GATO vadovės Brigitos Kymantaitės, šiandien Lietuvoje galima suskaičiuoti 12 laukinius gyvūnus nelaisvėje laikančių vietų, iš kurių tik penkios turi zoologijos sodo statusą – jose net apie 90% laukinių gyvūnų yra laikomi pramoginiais tikslais, o dėl Lietuvoje nykstančių rūšių populiacijos atkūrimo ir paleidimo į laisvę yra veisiamos vos trys nacionalinės nykstančios rūšys. Be kitų laukinių gyvūnų rūšių, šiose vietose preliminariai laikoma virš 90 plėšriųjų didžiųjų kačių pošeimio individų (tigrai – 35, liūtai – 18, pumos – 19, jaguarai – 7, leopardai – 12), taip pat 34 beždžionės, 14 delfinų.

Zoologijos sodai yra linkę deklaruoti savo veiklos naudą visuomenei, tačiau juose dešimtmečius vykdoma veikla yra sunkiai siejama su švietimu ar nykstančių rūšių išsaugojimu. Valstybinėmis lėšomis finansuojamo Lietuvos zoologijos sodo prioritetas turėtų būti skiriamas ieškant būdų, kaip sušvelninti klimato kaitos ir žmogaus ūkinės veiklos padarinius Lietuvos nacionalinei faunai jos gimtojoje buveinėje, tiriant nedidelį nelaisvėje esančių individų skaičių, edukuojant visuomenę ir eksponuojant gyvūnus jiems natūralioje aplinkoje.

„Iki šiol nė vienas mūsų šalyje esantis zoologijos sodas neatitinka nei Europos Sąjungos numatytos direktyvos, nei Lietuvoje galiojančių teisės aktų – jie neorganizuoja mokslu grįsto visuomenės švietimo, nedalyvauja mokslo tyrimuose, kuriais būtų prisidedama prie nykstančios laukinės faunos apsaugos, kaip esame įsipareigoję ratifikavus Biologinės įvairovės konvenciją. Lankytojai daugiausiai mato tik egzotinius gyvūnus, pasyviai gulinčius balose, ant medinių gultų, betono ar nuo monotoniško vaikščiojimo sutrypto grunto“, – teigia B. Kymantaitė.

Šiuose zoologijos soduose yra grubiai pažeidžiamos gyvūnų gerovės sąlygos – gyvūnams trūksta profesionalios veterinarinės priežiūros, jų sveikatai ir gyvybei rimtą pavojų kelia netinkama mityba, o atvykusiems lankytojams dažnai kyla klausimai, ar šios įstaigos iš viso kreipia dėmesį į  lankytojų saugumą ir higieną gyvūnų aptvaruose.

Šiuo metu iš 12 laukinius gyvūnus nelaisvėje laikančių vietų net keturiose buvo aptikti neteisėtai laikomi gyvūnai. Tad šiais metais GATO pagalbos laukia beveik 57 skurdžiomis sąlygomis gyvenantys ir dauginami laukiniai gyvūnai, kuriuos būtina perkelti į jiems tinkamas sąlygas rezervatuose.

Ypatingai trūkstant valstybinės kontrolės įgyvendinimo kompetencijų ir priemonių šiai problemai spręsti, tokiose įstaigose laikomi gyvūnai ilgainiui tampa vangūs ir apatiški aplinkai, o nelaisvėje gimę ir apsisaugoti dar nepajėgiantys tigrų ir liūtų jaunikliai jau pirmosiomis savaitėmis yra atskiriami nuo motinos ir pasipelnymo tikslais atiduodami į pramogų siekiančių lankytojų rankas.

„Dėl žmogaus ūkinės veiklos susiduriant su biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos grėsmėmis, yra reikalingi aiškūs ir vieningi visų veiksmai tiriant ir prognozuojant pokyčių poveikį gyvūnijos išlikimui gamtoje. Mes nepažinsime gamtos ir jos neišsaugosime, matydami gyvūną už grotų ar bandydami paglostyti nelaisvėje gimusį jauniklį. Nelaisvėje dauginami laukiniai gyvūnai neužtikrina rūšies išsaugojimo, o jų išvežimas ir paleidimas atgal į laisvę būtų neįmanomas. , – teigia B. Kymantaitė.

„Tikimės, kad šis manifestas suvienys gyvūnų srityje dirbančius profesionalus, visuomenės narius ir politikos formuotojus, pritariančius, jog nelaisvėje laikomi gyvūnai neturi kentėti dėl žmonių noro pasilinksminti ar pasipelnyti. Kviečiame visus, tikinčius, kad mūsų santykis į laukinius gyvūnus ir jų išsaugojimo būdus Lietuvoje privalo keistis, pasirašyti manifestą ir kartu parodyti, jog mūsų šalyje yra reikalingi pokyčiai – tai mūsų galimybė padėti išsaugoti laukinius ir laisvus gyvūnus gamtoje“, – teigia B. Kymantaitė.

Pasirašyti manifestą