GATO vadovė: apie istorinius gyvūnų apsaugos momentus Lietuvoje bei tolimesnius siekius

Šių metų rugsėjo 24 diena bus įrašyta į Lietuvos istoriją – šalis tapo 19-ąja Europos Sąjungos valstybe, įvedusia apribojimus laukinių gyvūnų išnaudojimui cirkuose. 10 metų trunkančią Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) veiklą apžvelgdama vadovė Brigita Kymantaitė nežada sustoti – rugsėjį paskelbus manifestą, buvo imtasi tolimesnių darbų dėl Lietuvoje veikiančių zoologijos sodų veiklos reguliavimo, siekiant ne tik keisti laukinių gyvūnų nelaisvėje laikymo sąlygas, bet ir ugdyti piliečių supratimą apie zoologijos sodų vykdomos pramoginės veiklos sukeliamas pasekmes gyvūnams.

Daugiau nei 10 metų aktyviai siekianti sustabdyti laukinių gyvūnų išnaudojimą pramogoms, GATO organizacija žvelgia į nueitą kelią – organizacijai pavyko sustabdyti net 30 metų Lietuvoje veikusio cirko „Ąžuolyno meškučių cirkas“ veiklą su laukiniais gyvūnais, taip pat ji iki šiol užsiima pramoginėms veikloms išnaudotų laukinių gyvūnų perkėlimu į rezervatus, o praėjusį mėnesį pasiekė dar vieną pergalę – Seime buvo priimtas laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimas, kuris nutraukė galimybes išnaudoti laukinius žvėris cirko pasirodymuose. Šis įstatymas įsigalios 2021 metų lapkričio 1 d. 

Kadangi laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimas neaprėpė draudimo naudoti laukinius gyvūnus pasirodymams zoologijos soduose – įskaitant ir delfinariumą, kuris vykdo veiklą po zoologijos sodo statusu – GATO pradėjo darbus siekiant sustabdyti šių įstaigų rengiamas pramogas, skatinančias gyvūnų išnaudojimą.

Pirmą kartą į kovą dėl laukinių gyvūnų išnaudojimo GATO stojo 2010 metais. Tuomet po 7 mėnesius besitęsusių teisminių procesų pavyko išgelbėti ilgus metus nelaisvėje laikytą šimpanzę iš Lietuvoje veikusio cirko „Ąžuolyno meškučių cirkas“. Šešerius metus rūsyje uždaryta 19 metų amžiaus šimpanzė Regina buvo perkelta į primatų rezervatą „Stichting AAP“ Olandijoje. Reginos išlaisvinimas tapo pirmuoju pasiekimu ilgame GATO darbų kelyje, siekiant uždrausti laukinių gyvūnų išnaudojimą cirkuose, zoologijos soduose bei pasipelnyti siekiančiose pakelės kavinėse.

„Prieš dešimt metų mes užsibrėžėme tikslą įstatymiškai uždrausti laukinių gyvūnų pasirodymus cirkuose ir nuolat dirbome šia linkme. Tuomet aiškiai pasakėme, kad savęs laikyti civilizuota visuomene mes negalėsime tol, kol savo elgesiu palaikysime laukinių gyvūnų išnaudojimą vardan pramogos, – teigia GATO vadovė B. Kymantaitė. – Laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje ir jų išnaudojimas laisvalaikio pramogai formuoja iškreiptą visuomenės požiūrį į laukinės gyvūnijos išsaugojimą gamtoje parodant juos kaip linksmybių objektus. Suvokimas, kad tai gyvos būtybės, turinčios savo paskirtį gamtoje bei prigimtinę elgseną, yra ištrinamas iš visuomenės ir priimamas kaip norma.“

Rugsėjo mėnesį Aplinkos ministerijos iniciatyva pakeistame įstatyme buvo įtraukta nauja cirko sąvoka – atsižvelgiant į ją, cirkas apibrėžiamas kaip keliaujanti paroda arba kilnojamas žvėrynas, kuriame yra vienas arba daugiau gyvūnų. Pagal Europos komisijos Reglamentą Nr. 1739/2005, net įsigaliojus įstatymui, laukinius gyvūnus yra leidžiama naudoti pasirodymams tose vietose, kur gyvūnai yra nuolat laikomi ir nekeliauja iš vienos vietos į kitą, pavyzdžiui zoologijos soduose. Taip pat gali būti leista organizuoti laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nurodytų laukinių gyvūnų rūšių edukacines kilnojamąsias parodas.

„Nors vadovaujantis Europos komisijos reglamente išdėstyta sąvoka paliekama išimtis, mes vis tiek jaučiamės užtikrintai, kad Lietuvoje nebeturėsime cirkų pasirodymų su laukiniais gyvūnais. Per mūsų veiklos dešimtmetį pavyko nutraukti net 30 metų Lietuvoje veiklą vykdžiusio „Ąžuolyno meškučių cirko“ pramogas su gyvūnais, o visai neseniai į Vokietijoje esantį meškų rezervatą „Gnadenhof für Bären“ sėkmingai perkėlėme paskutinį šio cirko laukinį gyvūną – rudąjį lokį vardu Vipas, – teigia B. Kymantaitė. – Lietuvoje nėra daugiau tokiu principu veikiančių cirkų, todėl net jeigu tokios iniciatyvos bandytų rastis, laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės nuo šiol draudžia įsigyti ir laikyti cirko veiklai naudojamas populiariausias laukinių gyvūnų rūšis ir šis sąrašas netrukus bus dar praplėstas.“

Laukinių gyvūnų išnaudojimas pramogoms yra ne tik yra opi gyvūnų gerovės problema, bet ir svarbus visuomenės saugumo klausimas. Laukiniai gyvūnai yra nenuspėjami, tad atsidūrę jiems nenatūralioje aplinkoje gali sukelti pavojų ne tik sau, bet ir pramogų norintiems lankytojams. Pagal naujausius duomenis, per pastaruosius 22 metus Europos sąjungos cirkuose buvo užfiksuoti 305 incidentai, kurių metu buvo dėl nesuvaldytų laukinių gyvūnų buvo sužeisti 86 žmonės, taip pat buvo užfiksuota 11 mirčių.

Pasak B. Kymantaitės, su šių pramogų pasekmėmis Lietuvoje buvo susidurta ne kartą – vienas iš tokių atvejų įvyko 2008 metais, kuomet iš „Ąžuolyno meškučių cirko“ ištrūkusi meška sunkiai sužalojo prižiūrėtoją. Agresyvus gyvūnas sunkiai sužeidė moters galvą – nuplėšė dalį odos su plaukais bei stipriai sudraskė rankas. Taip pat vos prieš kelis mėnesius Kalvarijos savivaldybėje esančiame „Zooparke“ laikomas tigras nukando moteriai pirštą.

„Siekiant užtikrinti laukinių gyvūnų apsaugą ir visuomenės saugumą, per dešimties metų laikotarpį visą mums skirtą finansinę paramą, savo laiką ir išteklius skyrėme informacijos ir įrodymų rinkimui apie neteisėtai vykdomą cirkų veiklą ir jos žalą gyvūnams.  Tai mums leido organizuoti susitikimus su Seimo bei kitų atsakingų institucijų atstovais, vykdyti cirko gyvūnų konfiskavimo iniciatyvas ir sėkmingai šiuos gyvūnus perkelti į rezervatus. Visą šį laiką jautėme visuomenės palaikymą, todėl tikime, kad ir tolimesni mūsų darbai, prasidėję nuo kvietimo pasirašyti manifestą prieš laukinių gyvūnų išnaudojimą zoologijos soduose, sėkmingai pasieks užsibrėžtų rezultatų“, – teigia B. Kymantaitė.

Atsižvelgdami į vis prastėjančią situaciją, kuomet bendrai nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų skaičius Lietuvoje sparčiai auga, GATO paskelbė manifestą #LietuvaBeZOO, kuriuo bus ne tik siekiama užkirsti kelią zoologijos soduose laikomų laukinių gyvūnų išnaudojimui, bet ir prašoma sukurti aiškią gyvūnų apsaugos strategiją, padedančią atsisakyti atgyvenusio zoologijos sodų modelio, keičiant juos į nacionalinių gyvūnų parkus, kurie prioritetą teiktų nykstančios Lietuvos faunos išsaugojimui.