Pagaliau turėjome ilgai lauktą galimybę – aplankyti mūsų olandų kolegų „Stichting AAP“ (animal advocacy and protection) įkurtą beždžionių ir didžiųjų kačių gelbėjimo centrą „Primadomus“ Ispanijoje. Su kolegomis bendradarbiaujame jau daugiau nei dešimtmetį ir per šį laiką su jų pagalba galėjome išgelbėti ne vieną skurdžiomis sąlygomis laikytą laukinį gyvūną Lietuvoje. Dėl to labai norėjome aplankyti šią vietą, pamatyti ir pasimokyti laukinių gyvūnų kasdieninės priežiūros niuansų. 

Čia patenka išgelbėti gyvūnai iš visos Europos

„AAP Primadomus“ įkurtas siekiant gelbėti ir reabilituoti egzotinius žinduolius. „Išsaugokite gyvūnus šiandien, užkirskite kelią jų kančioms rytoj!“, – tokia yra šio centro misija.

Žinant mūsų šalies valstybinių įstaigų ir privačių zoologijos sodų skurdų požiūrį į laukinių gyvūnų kompleksinę gerovę, jų laikymo nelaisvėje sąlygas ir priežiūrą, apsilankius tokiose vietose kaip gelbėjimo centras „Primadomus“  galime tik pasidžiaugti už ten patekusius gyvūnus, ištrūkusius iš skurdžios nelaisvės įvairiose Europos vietose. Čia jie gauna pilnavertę ir profesionalią priežiūrą iki savo gyvenimo pabaigos arba perkėlimo į kitas jiems natūralias sąlygas.

Mes siekiame Lietuvos be zoologijos sodų, nes suprantame, kad laukiniai gyvūnai turi itin kompleksiškus savo poreikius ir skurdžioje nelaisvėje jie tyliai kenčia. Ir tai ypatingai matosi lyginant gyvūnų priežiūrą tokiame centre ir zoologijos sode, Lietuvoje. Dėl to siekiame, kad laukiniai gyvūnai nelaisvėje Lietuvoje būtų laikomi tik ypatingomis ir itin išskirtinai įvertintomis sąlygomis. 

Kaip rezervate vyksta edukacinės ekskursijos?

Skirtingai nuo mūsų šalies zoologijos sodų, šioje vietoje jūs nepamatysite laisvai vaikščiojančių žmonių, lakstančių vaikų, neišgirsite triukšmo. Gyvūnų ramybė ir gerbuvis čia yra prioritetas. Retai organizuojamos edukacinės ekskursijos planuojamos atrinktoms žmonių grupėms, kurias lydi profesionalūs specialistai. 

Nepaisant to, kad kai kurie  į šį centrą yra patekę laukiniai gyvūnai su stereotipine elgsena po skurdžios praeities, čia nepamatysi vadinamo laukinių gyvūnų išprotėjimo – siūbavimų, lakstymų palei tvorą ar kitų veiksmų, kurių apstu stebint gyvūnus zoologijos soduose. Skirtingai, vietose kaip ši, grupę lydintis asmuo pažįsta kiekvieną gyvūną, žino jo istoriją, amžių, elgseną, jautrumą, smalsumą, baimes. 

Einant link gyvūno aptvaro pirmiausia stebimas laukinio gyvūno elgesys – ar pamatęs žmogų gyvūnas smalsaudamas artinasi, ar rodo streso požiymius, o gal traukiasi slėptis.  Vos tik pastebėjus diskomforto ar streso požymį, grupė sustabdoma ir laukiama, ar gyvūnas po kurio laiko aprims, ar ims rodyti smalsumo, susidomėjimo ženklus ir bus galima prieiti bent šiek tiek arčiau. 

Jei gyvūnas nenurimsta, žmonės turės apeiti jo vietą dideliu lanku, leisti nurimti ir daugiau nesiartinti. Niekas čia prie tvoros šūkaudami nebado į gyvūnus pirštais, vilioja ateiti, stuksena į stiklą ar kitaip siekia atkreipti gyvūnų dėmesį, nes taip smagu. 

Stebėjomės, kiek reikia turėti profesinių žinių, kad kasdien būtų kuriama tokia aplinkos ir socialinio praturtinimo priemonių įvairovė pagal individualius gyvūno pareikius. 

Ekskursijos vyksta vaikštant ir kalbant tyliai, ramiai, pranešant kiekvieno gyvūno prižiūrėtojui apie ateinčią grupę ir gaunant patvirtinimą, kad galima artintis. Ne tik specialistų perteikiamos žinios, bet jų formuojama ekskursijos eiga edukuoja apie tai, kad teritorija ir gamtinė aplinka skirta jiems – gyvūnams. Žmogaus norai čia nieko nereiškia. Viskas čia yra paskirta maksimaliai kokybiškai laukinių gyvūnų gerovei ir nieko žmogui. Jauti tą jėgą ir gėrį, kai turėdamas protą ir galimybes  žmogus padeda gyvūnui, o ne uždaręs pramogai į nelaisvę žaloja jį ir visuomenės požiūrį į gyvūnus. 

Kaip atskirti tikrąją edukaciją apie laukinę gyvūniją?

Centre galima patirti, ką reiškia tikroji žmonių edukacija apie laukinę gyvūniją. Čia visi supranta, kad šiuolaikiniame technologijų ir gamtosauginių laidų gausybėje, visi žino, kas yra tigras, liūtas, šimpanzė. Jie čia neuždaryti prisidengiant „visuomenės edukacija“, kad kažkas į juos tiesiog pažiūrėtų. Čia gyvūnai neveisiami, jie nėra marketinginė priemonė lankytojų srautams didinti. 

Čia pasakojamos individualios istorijos apie kiekvieną patekusį gyvūną, jo rūšies natūralią elgseną, individualią jo praeitį, problemas, jei jų turi, kaip jam sekasi gyventi nelaisvėje ir kokią įtaką (teigiamą ar neigiamą) tame turi žmogus. Kalbama apie jų socialinius poreikius tenkinančias programas, kaip skirtingi individai po reabilitacijos įjungiami į grupes, gyvūnų mitybos ypatumus. 

Čia taip pat nepamatysi laikomo baltojo lokio ar arkties vilko. Centro lokacija parinkta atsižvelgiant į laikomų gyvūnų rūšies natūralius klimatinius poreikius, tam, kad esant netinkamai temperatūrai jiems netektų gyventi mėnesius uždarytiems vidaus patalpose.

Organizacija yra priėmusi virš 900 konfiskuotų laukinių gyvūnų

Skirtingai nei Lietuvos zoologijos sodai, dengiantys savo pramoginę veiklą „nykstančių rūšių saugojimu“, nepajudinant nei piršto dėl realių rūšies išsaugojimo programų natūraliose jų buveinėse, ši organizacija „Stichting AAP“ ne tik globoja nykstančių rūšių gyvūnus ir edukuoja visuomenę. Ji siekia realaus rūšių išsaugojimo ten, kur rūšis nyksta. Pavyzdžiui, bendradarbiaujant su Maroko vyriausybe ir nacionaliniais parkais, buvo sukurtas specialus projektas „Born to be Wild“. Jo tikslas yra apsaugoti vieną iš smarkiai išnaudojamų makakų rūšių nuo brakonieriavimo, nelegalios prekybos ir buveinių naikinimo. Viena iš projekto dalių yra tai, kad Europoje konfiskuotos ir šiame centre apgyvendintos makakos po reabilitacijos galės būti paleistos atgal į nacionalinį parką savo natūraliose buveinėse. 

2001–2021 m. laikotarpiu ši organizacija „Stichting AAP“ jau priėmė per 900 konfiskuotų laukinių gyvūnų. GATO su šios organizacijos pagalba galėjo išgelbėti šešis Lietuvoje skurdžiomis sąlygomis laikytus laukinius gyvūnus. Dar dviejų išgelbėti nepavyko dėl aplaidaus Lietuvos valstybinių institucijų darbo, todėl gyvūnai liko skurdžiame Lietuvos zoologijos sode.