Tigrų veisimas ir laikymas skurdžiomis sąlygomis zoologijos soduose žmonių pramogai bei nelegali šių gyvūnų kūnų dalių prekyba, – tai pasaulinės gyvūnų gerovės problemos tiek Azijoje, tiek Lietuvoje ir kitose šalyse. Vien Lietuvos zoologijos soduose per pastaruosius 7 metų buvo pridauginta virš 30 tigrų, o iš viso šių gyvūnų nugaišo 14. Gyvūnų gerovės ir apsaugos organizacijos stengiasi sustabdyti šį gyvūnų išnaudojimą, tačiau dėl valstybinių institucijų abejingumo tai lieka dideliu iššūkiu.

Nelaisvėje laikomų tigrų pasekmės

Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos GATO vadovė Brigita Kymantaitė teigia, kad Lietuvos zoologijos sodai mažai kuo skiriasi nuo įsikūrusių Tailande, kur gyvūnai laikomi skurdžiomis sąlygomis vien dėl žmonių pramogos. Remiantis naujausiais tyrimais, šiandien Tailande nelaisvėje yra laikomi daugiau nei 1 600 tigrų. Daugelis tokių vietų – tai net ne zoologijos sodai, o jais apsimetantys verslai, kurie gyvūnus laiko nelegaliai, be licencijos. Visgi, tiek zoologijos sodai, tiek neteisėti verslai siekia to paties – pasipelnyti iš nelaisvėje laikomų gyvūnų.

Azijoje uždrausti tigrų išnaudojimą žmonių pramogai yra taip pat sudėtinga kaip ir Lietuvoje. Rmiantis ne pelno siekiančios organizacijos ENV (angl. Education for nature) duomenimis, Vietname iš viso veikė 17 privačių įstaigų, kurios nelaisvėje laikė tigrus. Iš jų šešios jau seniai kelia susirūpinimą gyvūnų gerovei neabejingai visuomenei, bet toliau tęsia savo veiklą. Iš 17 tokių verslų buvo uždaryti vos trys. Viena iš jų skurdžiomis sąlygomis nelaisvėje laikė septynis, o kita šešis tigrus. Trečias verslas buvo priverstas nutraukti veiklą po to, kai savininkas buvo areštuotas už nelegalią prekybą laukiniais gyvūnais.

„Remiantis statistika, vien per du Lietuvoje esančius privačius zoologijos sodus Kalvarijoje ir Klaipėdoje nelaisvėje laikoma virš 30 tigrų, 15 liūtų. Tačiau Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios atsakingos institucijos per dešimtmetį nei karto nepatikrino ar faktiškai šis skaičius atitinka teikiamas popierines ataskaitas. Dauginami gyvūnai gaišta, dingsta juodos rinkos prekyboje, tačiau Aplinkos ministerija užmerkusi akis, taip kartu prisidėdama prie klestinio egzotinių gyvūnų ir jų dalių prekybos verslo“, – teigia B. Kymantaitė.

Genetiškos pasekmės

„Lietuvos zoologijos sodai, kaip ir esantys Azijoje, tigrų laikymą ir veisimą jiems nenatūralioje aplinkoje garsiai vadina „rūšių išsaugojimu“. Tačiau toks požiūris yra ne tik neteisingas, bet ir padarantis dar daugiau žalos – nuo gyvūnų patiriamų kančių iki elgesio ar net genetinių pokyčių“, – pasakoja B. Kymantaitė.

Anot jos, tigrų eksponavimas zoologijos soduose neprisideda prie jų rūšies išsaugojimo. Azijos šalyse zoologijos sodai, kurie veisia tigrus, dažnai prisidengia jų nykstančios populiacijos atstatymo perspektyvomis, tačiau iš tiesų nė vienas tigras nebūna paleidžiamas ir integruojamas į jam natūralią aplinką.

Zoologijos soduose veisiamiems tigrams ilgainiui pasireiškia nenatūralaus elgesio ar netgi genetiniai pokyčiai, kadangi ne visada būna užkertamas kelias daugintis šeimos nariams. Visa tai didina tigrų pažeidžiamumą ligoms bei patologinius sutrikimus.

Tigrų veisimo pasekmių galima lengvai rasti ir Lietuvos zoologijos soduose. Vien per dvi įstaigas nuo 2016 metų buvo pridauginta virš 30 tigrų, o iš jų nugaišo 14. Aplinkos ministerija dėl zoologijos sodo aplaidumo ir neatsakingo rūšies veisimo tyrimo nepradėjo iki šiol. Tai parodo tikrąjį valstybinių institucijų požiūrį į nykstančių gyvūnų rūšių išsaugojimą, kur nekontroliuojamos nei gyvūnų laikymo, nei dauginimo sąlygos ar galų gale gaišimo priežastys.