Institucinės gamtosaugos grimasos: Lietuvos nykstanti gyvūnija palauks, dabar mums reikia raganosių

Netolimoje ateityje į Aplinkos misterijos įstaigą, Lietuvos zoologijos sodą Kaune, šalia liūtų, tigrų, žirafų ir kitos laikomos egzotinės laukinės gyvūnijos atkeliaus dar du raganosiai. Neabejojame, visuomenė iš valstybinių institucijų sulauks džiugaus pranešimo apie papildytą ekspoziciją (taip, ekspozicija – būtent taip į laukinių gyvūnų patalpinimą už grotų yra žiūrima zoologijos soduose) ir kvietimo apsilankyti. Tačiau pranešime nerasime detalių, kokia šių gyvūnų atvykimo gamtosauginė nauda ir reikšmė, kiek šių egzotiškų gyvūnų atvykimas, išlaikymas kainuos valstybei, t. y. mokesčių mokėtojams ir atvežtų laukinių gyvūnų gerovei.

Įdomumo dėlei priminsime, kad raganosių buveinės Azijoje, Afrikoje yra tropinės ir subtropinės pievos, savanos ir krūmynai, tropiniai drėgni miškai bei dykumos. Žiūrint per institucinius „gamtosauginio“ švietimo akinius, įrengtas aptvaras Lietuvos klimatinėje zonoje, Kauno centre, atitinka tokią vietą raganosiams ir kitiems šitųjų kraštų laukiniams gyvūnams laikyti.

Jei skaitydami jau galvojate apie komentarą, kodėl zoologijos sodai yra atgyventas ir visuomenės gamtosauginį suvokimą žalojantis reikalas, pamirškite. Valdžia pasakė, kad zoologijos sodų „reikia“, atliepdama į komentarus Seime inicijuotoje diskusijoje dėl valstybinių zoologijos sodų vertės nacionalinės nykstančios gyvūnijos išsaugojimui ir visuomenės gamtosauginiam švietimui.

Valdžia – tai toks dalykas, kai neegzistuoja jausmas, jog priimdamas tam tikrus sprendimus, šalia tam tikroms veikloms  skiriamų milijonų iš valstybės biudžeto, turi prisiimti mokslinio, analitinio, statistinio pagrindimo atsakomybę. Pagrindimo ne per „reikia“, nes kažkas nori, bet per „reikia“, nes tai liečia vienokią ar kitokią valstybėje esančią situaciją, sprendžia problemą, daro teigiamą įtaką gyvajai gamtai, keičia visuomenės gamtosauginio suvokimo kryptį, skatina juos imtis pageidaujamų veiksmų ir pan.

Organizuotoje diskusijoje kalbantys nevyriausybinių organizacija atstovai, mokslo darbuotojai siekė atkreipti dėmesį į kylančius iššūkius dėl nykstančios vietinės laukinės gyvūnijos, jos nykimo tempus, problemas, politinio dėmesio, finansinio resursų trūkumo itin aktualioms problemoms spręsti, stoką. Mokslo darbuotojai atkreipė dėmesį į pagrindinių fundamentalių dalykų nebuvimą – Lietuvoje neturime net Lietuvos laukinių gyvūnų rūšių sąrašo, kuris turėtų būti atspirtis valstybinio lygio analizės, stebėjimo, mokslinių tyrimų ir kitų prioritetinių gamtosauginių veiklų organizavimo pagrindas.

„Laukinių gyvūnų apsaugos srityje dirbame beveik 15 metų. Didžioji dalis jo – darbas su nelaisvėje, zoologijos soduose ir panašiose vietose pramogai uždaryta ir išnaudojama laukine gyvūnija, kurios didelė dalis laikoma pramogai valstybiniuose zoologijos soduose be jokios gamtausoginės reikšmės. Klausantis specialistų pristatymų apima didžiulis liūdesys galvojant apie valstybės prioritetus, politikos formavimą, diktuojamą visuomenės gamtosauginio ugdymo kryptį. Pavyzdžiui, zoologijos sodai visuomenei papasakos kiek taškelių turi geopardas, bet ne kokią žalą Lietuvoje laukinei gyvūnijai daro vėjo jėgainės.  Metai iš metų niekas valdžia negali atsakyti, kam reikalingi milijonus išlaikymui kainuojantys, pilni egzotikos valstybiniai zoologijos sodai, virtę laukinių gyvūnų daugyklomis, nieko bendro neturintys su gamtosauginiu visuomenės švietimu, išlikę tik kaip praeitų dešimtmečių eros reliktai, senovės pramogų liekanos.

Švietimas ir rūšių išsaugojimas nuolat minimi kaip pateisinimai laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje, tačiau daugelis zoologijos soduose laikomų  gyvūnų  yra giminingo veisimo, arba serga, arba turi netinkamus genetinius profilius, kad galėtų vėl patekti į laukinę gamtą, kur patekę jie dar labiau susilpnintų laukines populiacijas, kurios ir taip patiria išlikimo iššūkius. Faktai apie gaištančių laukinių gyvūnų, su kuriais šiose įstaigose yra eksperimentuojama, skaičius nuo visuomenės yra slepiami, bandant nuolat gražinti šių vietų poreikį visuomenės akyse. Vietoj to, kad milijonai valstybės biudžeto lėšų būtų išleisti nieko vertiems valstybiniams zoologijos sodams išlaikyti, lėšos galėtų būtų tiesiogiai skirtos nacionalinės gamtos apsaugos iššūkiams įveikti“, – pasakoja GATO vadovė Brigita Kymantaitė.

Pakalbėjusi apie lėšų, žmogiškų išteklių, specialistų trūkumą sprendžiant nacionalines laukinės gyvūnijos problemas, zoologijos sodų „reikia“ pasakė valdžia, išleidusi 11 milijonų eurų savo įsteigtai įstaigai, kurios gamtosauginės vertės eilę metų net pati negali paaiškinti.

Vykusios diskusijos įrašą kviečiame žiūrėti YouTube kanale: https://www.youtube.com/watch?v=dSRxCRZ4Z8g

Mūsų šalis laukia pokyčių – prisidėk prie gyvūnų apsaugos Lietuvoje