„Iki šiol nėra aišku, kokiais strateginiais pagrindais ir vizija Aplinkos ministerija siekė rekonstruoti morališkai ir fiziškai nusenusią savo įstaigą. Nebuvo nei tyrimų, analizės ar visuomenės nuomonės apklausų, siekiant išsiaiškinti, ar mūsų valstybėje vis dar reikalingas zoologijos sodas su Kauno centre nelaisvėje uždarytais laukiniais gyvūnais. Neaišku, kokią valstybės funkciją jis atlieka, kokią pridėtinę vertę kuria valstybei bei kokios tokių vietų perspektyvos ateityje, žvelgiant į šiuolaikišką ir nuolat sparčiai besikeičiantį technologijų, mokslo ir pažinimo pasaulį“, – pasakoja GATO vadovė B. Kymantaitė.
GATO daugiau nei tris metus atkakliai prašė Aplinkos ministerijos pateikti savo viziją dėl Lietuvos zoologijos sodo veiklos, įstaigos strategiją bei pristatyti, kam ir kodėl vis dar reikia laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje.
„Dar praėjusių metų rudenį raštu jiems priminėme, kad biudžetinė įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų. Tai reiškia, kad biudžetinė įstaiga, steigiama su tikslu įgyvendinti valstybės funkcijas. Praėjus beveik metams, į mūsų klausimus, kokioms konkrečiai valstybės funkcijoms atlikti yra skirta ši įstaiga ir kaip tai atsispindi kasdieninėje įstaigos praktinėje veikloje, atsakymo nesulaukėme. Prieš kelis mėnesius paprašyti atsakyti į šį klausimą Seime vykusioje apskrito stalo diskusijoje, tačiau Aplinkos ministerijos atstovai atsisakė atvykti“, – teigia B. Kymantaitė.
GATO vadovė tai laiko kaip aiškiai matoma totalia Aplinkos ministerijos savivale, priimant sprendimus, susijusius su Lietuvos zoologijos sodo veikla ir ateitimi.
„Niekas per dešimtmetį nepaklausė visuomenės, ar mes savo šalyje dar norime matyti laukinius gyvūnus nelaisvėje, ar norime, kad iš sumokėtų žmonių mokesčių tokios valstybinės įstaigos būtų išlaikomos ir toliau išnaudotų laukinius gyvūnus žmonių pramogai. Įsivaizduokite, rekonstrukcija už 18 mln. eurų yra pradėta neturint jokios strategijos, įžvalgų, analizės, tik remiantis kelių ministerijos žmonių nuomone bei ambicija turėti zoologijos sodą ir jame nelaisvėje uždarytus egzotinius laukinius gyvūnus“, – sako B. Kymantaitė.
Po metų metus besitęsiančių pažadų, kaip po rekonstrukcijos zoologijos sodas pasikeis ir taps laukinę gyvūnija saugančia įstaiga, praėjusį mėnesį Lietuvos zoologijos sodas organizavo renginį, kuriame pristatė savo įstaigos penkių metų planus, kuriuos sukūrė vos per kelis mėnesius.
Renginio metu paaiškėjo, kad Aplinkos ministerijos tikslas yra ne mažinti nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų skaičių Lietuvos zoologijos sode bei palaipsniui visiškai atsisakyti tokios pramoginės veiklos, bet tik dar labiau jį padidinti. Paaiškėjo, kad įstaiga neturi numačiusi jokių konkrečių projektų, padedančių spręsti problemas, susijusias su Lietuvos nykstančios biologinės įvairovės apsauga, tačiau siekia nelaisvėje laikyti dar daugiau egzotinių laukinių gyvūnų rūšių, kad didintų lankytojų srautus ir šios vietos pajamas.
„Esame šokiruoti supratę, kad ištisus metus buvome maitinami melagingais pažadais apie neva iš esmės pakeistą šios įstaigos veiklą. Dabar akivaizdu, kodėl daugiau nei tris metus buvo vengiama paaiškinimų, viešų diskusijų, nes buvo stengiamasi nuo visuomenės nuslėpti apie tai, kad ši valstybinė įstaiga ir toliau užsiims laukinių gyvūnų išnaudojimu. Per anksti apsidžiaugėme, manydami, kad metai iš metų ten jau laikomi egzotiniai laukiniai gyvūnai po rekonstrukcijos gaus bent kiek geresnes gyvenimo sąlygas ir jiems nugaišus, daugiau gyvūnų nelaisvės kančios čia nebematysime“, – teigia B. Kymantaitė.
Ji teigia supratusi, kad buvo naivu tikėtis, jog bent jau valstybiniame zoologijos sode nebus išnaudojama laukinė gyvūnija.
„Naivu, ypač suprantant, kad įstaigos veiklos planams paruošti buvo skirti vos keli mėnesiai ir praėjus daugiau nei dešimt metų nuo sprendimo šią vietą rekonstruoti. Jokio nuoseklaus plano, gilesnės poreikio analizės, pasitarimo ir visuomenės nuomonės išklausymo. Skurdi strategija, primenanti vidurinės mokyklos laikų prezentaciją, kuria džiaugiasi tik pats ministras ir jo komanda. Tai nebuvo būsimos „mokslinės, gamtosauginės ir gyvūnija besirūpinančios“ įstaigos veiklos pristatymas“, – neslepia nusivylimo B. Kymantaitė.
Pristatant zoologijos sodo 5 metų veiklos planą netruko Aplinkos ministerijos ministro ir kitų atstovų pasisakymų, kad jų rekonstruota biudžetinė įstaiga užsiims pasaulio nykstančių gyvūnų išsaugojimu, kartojo, kaip svarbu saugoti nykstančią gamtą ir apie tai edukuoti visuomenę.
„Toliau Kauno centre nelaisvėje laikydami tigrus, liūtus, žirafas, o netrukus jų suplanuotą kolekciją papildant ir dar vienu raganosiu, neva jie sieks išsaugoti rūšis, gyvenančias tūkstančius kilometrų nuo mūsų klimatinėse sąlygose. Nes, anot ministerijos, laukine gyvūnija reikia rūpintis ir ją saugoti. Klausantis tokių kalbų, neišeina negalvoti, kad jei norime tapti gamtosaugine šalimi, rekonstrukcijų pirmiausia reikia ne zoologijos sodų pastatams, o Aplinkos ministerijos žmonių galvoms“, – sako GATO vadovė.
„Viešai deklaruojamas rūpestis gyvūnijos, esančios už tūkstančių kilometrų, išsaugojimu, kai tie patys laukiniai gyvūnai Lietuvos zoologijos soduose yra dauginami, gaišinami ir jais nelegaliai prekiaujama juodoje rinkoje. „Aukštus“ laukinės gyvūnijos apsaugos standartus deklaruojančiai ministerijai tai visiškai nerūpi.
Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje Aplinkos ministerija nepatikrino nei vieno zoologijos sodo veiklos, nors tą privalo daryti kas du metus. Klaipėdos zoologijos sode „nugaišo“ 11 tigrų, bet Aplinkos ministerija nepradėjo jokio tyrimo. Jiems net nerūpi, kiek laukinių gyvūnų nelaisvėje nugaišta Lietuvoje, ar kad jie serga ir negauna jokios veterinarinės pagalbos.
Tad gal jau reikėtų nustoti svaičioti apie Afrikos ar Azijos laukinės gyvūnijos apsaugą, kai visiškai nerūpi saugoti ir rūpintis ja savo kieme. Mes reikalausime, kad Aplinkos ministerijos savivalė spręsti dėl dar daugiau laukinių gyvūnų talpinimo Lietuvos zoologijos sode baigtųsi ir šie klausimai būtų atvirai diskutuojami su Lietuvos visuomene, o ne kelių ministerijos žmonių ratelyje“, – griežtai sako B. Kymantaitė.
Mūsų šalis laukia pokyčių – prisidėk prie gyvūnų apsaugos Lietuvoje
