Zoologijos soduose – rizika užkrėsti gyvūnus COVID19

Pasaulyje atsiranda vis daugiau atvejų, kada COVID-19 sergantys asmenys virusą perduoda gyvūnams. Dėl zoologijos soduose uždarytų gyvūnų sveikatos sunerimusi Lietuvos gyvūnų teisių organizacija (LGATO) kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) su prašymu sustabdyti vykdomas pramogas, kurių metu zoologijos sodų lankytojai turi artimą kontaktą su laukiniais gyvūnais. Tačiau VMVT į pandemijos keliamą gyvūnų sveikatos riziką nesureagavo.

LGATO vadovės Brigitos Kymantaitės teigimu, šiuo metu visi atsakingai veikla užsiimantys zoologijos sodai imasi realių priemonių, galinčių apsaugoti gyvūnus nuo COVID-19 viruso. Pagal Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EZAA) patvirtintas rekomendacijas, kad lankytojai neturi turėti patekimo arčiau nei 2–3 metrai prie katininių ir primatų šeimos gyvūnų voljerų bei pateiktą informaciją apie nustatytus žmonių viruso perdavimo atvejus laukiniams gyvūnams, gyvūnų apsaugos organizacijos stengėsi kuo greičiau su atsakingomis institucijomis pasidalinti naujausiais nurodymais apie gyvūnų priežiūrą šiuo įtemptu laikotarpiu.

„Kasdien konsultuojamės su užsienio kolegomis ir matome pavyzdžius, kaip kitos šalys priima šios situacijos rimtumą ir atsakingai vadovaujasi zoologijos sodams bei akvariumams skirtomis EZAS prevencinėmis priemonėmis. Siekiame, kad tose laukinių gyvūnų laikymo vietose, kur savininkai išnaudoja gyvūnus, nepaisydami jų gerovės, uždaryti gyvūnai neliktų neapsaugoti nuošalyje, todėl kreipėmės į VMVT, kuri mūsų organizaciją tik dar kartą nustebino savo apatiškumu“, – teigia B. Kymantaitė.

Dar nuo liepos pradžios siaučiant koronavirusui, Klaipėdos zoologijos sodas toliau aktyviai organizuoja pramoginę veiklą lankytojams, kurios metu kiekvienas norintis už atitinkamą mokestį gali 10 minučių glostyti liūtų ir tigrų jauniklius, juos laikyti ant rankų ir kartu nusifotografuoti. Lankytojų srautai neribojami.

Rizika didėja kasdien

LGATO kreipėsi į VMVT prašydama skubiai imtis atsargos priemonių ir nutraukti tokio pobūdžio veiklas. Praėjus beveik mėnesiui po prašymo pateikimo, LGATO pasiekė VMVT specialistų atsakymas – kol Lietuvoje nėra užfiksuotų atvejų, kad laukinis gyvūnas būtų užsikrėtęs COVID-19 virusu, numatyta tvarka nesikeičia. Kaip ir seniau liko tos pačios rekomendacijos – kontaktuojant su laukiniais gyvūnais patariama laikytis bendrų higienos principų.

„Neslėpsiu, kad žvelgiant į zoologijos soduose uždarytus laukinius gyvūnus ir matant, kokiomis skurdžiomis ir antihigieniškomis sąlygomis jie yra laikomi, sunku patikėti, kad Lietuva iš viso turi įstaigą, kuri vykdo gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėseną ir kontrolę, – teigia B. Kymantaitė, – VMVT atvirai parodė savo apatiją šiai situacijai. Užuot iniciatyvos užtikrinti biologinio saugumo priemones vietoms, kurios pramogos tikslais leidžia lankytojams nuolat kontaktuoti su laukiniais gyvūnais, įstaiga pademonstravo savo institucinį nepajėgumą vykdant deklaruojamą misiją apsaugoti gyvūnus ir žmones nuo užkrečiamųjų ligų.“

Kymantaitės teigimu, LGATO ne pirmą kartą ragina atsakingas institucijas užkirsti kelią laukinių gyvūnų išnaudojimui pramogai, tačiau iki šiol nebuvo imtasi jokių priemonių apsaugoti gyvūnus nuo jų fizinei ir psichinei sveikatai daromos žalos zoologijos soduose.

„Mes įsitikinę, kad veterinarų pareiga yra užtikrinti gyvūnų sveikatą, tačiau šiai dienai už tai atsakingoje institucijoje galime matyti dideles spragas. Šiandien nežinome, ar mūsų pranešimą vertinę specialistai rėmėsi moksliniais įrodymais ar publikacijomis. Kyla daug klausimų, ar buvo atsižvelgta į pasaulinių ekspertų teikiamas įžvalgas, nurodymus ir rekomendacijas. Šiai dienai susidaro įspūdis, kad valstybinės veterinarijos įstaigos atstovams yra svarbiausias „varnelės langelio“ metodas. Negalvojant apie galimas pasekmes netolimoje ateityje šiuo metu tvirtinama, kad zoologijos soduose yra užtikrinta gyvūnų apsauga nuo užkrečiamųjų ligų“, – teigia LGATO vadovė.

Pandemija nelaukia

Pandemija privertė suklusti pasaulį ir atkreipti dėmesį į ligų perdavimo grėsmę, kurią kelia laukinių gyvūnų prekyba, išnaudojimas ir vartojimas. Atsižvelgiant į pasaulio naujienas yra fiksuojami pirmieji gyvūnų užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Balandžio mėnesį virusas buvo nustatytas Malaizijos tigrui, kuris yra laikomas Niujorke įsikūrusiame Bronkso zoologijos sode. Įtariama, kad liga buvo perduota nuo tigro prižiūrėtojo. Tuo tarpu nuo pandemijos pradžios yra toliau fiksuojami naminių kačių užsikrėtimo COVID-19 virusu atvejai Honkonge, Belgijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje bei Jungtinėje Karalystėje.

EZAA nustatytos prevencinės priemonės zoologijos sodams sodus ir akvariumams:

Personalui:

  1. Laikytis 1,5–2 metrų atstumo tarp darbuotojų ir kitų žmonių.
  2. Įvertinti tiesioginio personalo ir gyvūnų kontakto poreikį ir vengti to visur, kur įmanoma.
  3. Su jų priežiūroje esančiais gyvūnais laikytis to paties socialinio atstumo kaip ir su žmonėmis (maitinimo, valymo metu ir pan.)
  4. Darbo drabužius dėvėti tik zoologijos sode (ne viešose vietose).
  5. Naudoti individualius guminius batus (kuriais nėra dalijamasi su kitais kolegomis) gyvūnų laikymo vietose ir, jei įmanoma, naudoti dezinfekcines vonios prie įėjimų ir išėjimų iš gyvūnų laikymo patalpų.
  6. Dėvėti asmenines apsaugos priemones (AAP) ruošiant maistą, valant gyvūnų laikymo patalpas ir uždarose patalpose, esant artimam kontaktui su gyvūnais (pvz., tiekiant maistą, vandenį ar vaistus).
  7. Prieš šeriant gyvūnus, plauti tokius maisto produktus kaip daržoves.
  8. Dezinfekuoti maisto dubenėlius, aplinkos praturtinimo priemones (pavyzdžiui, padangas), durų rankenas ir t.t

Dėl lankytojų:

  1. Zoologijos sodai, kurie lieka atviri visuomenei arba vėl atidaromi, neturi leisti lankytojų į darbo zonas. Tai apima ir zoologijos sodų darbuotojus, kurie nėra gyvūnų prižiūrėtojai (išskyrus kritinius atvejus, vadovaujantis ta pačia aprangos tvarka kaip ir priežiūros personalas).
  2. Imtis prevencinių priemonių ar nedelsiant nutraukti veiksmus, jei lankytojai maitina gyvūnus ar mėto daiktus į aptvarus.
  3. Reguliariai valyti dažniausiai liečiamus daiktus, tokius kaip durų rankenos.
  4. Įrengti papildomus atitvarus prie atvirų voljerų, kurie neturi stiklinio barjero. Šiuo metu lankytojai neturi turėti patekimo arčiau nei 2–3 metrai prie katininių ir primatų šeimos gyvūnų voljerų.

Mūsų šalis laukia pokyčių – prisidėk prie gyvūnų apsaugos Lietuvoje