Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepalaiko ritualinio skerdimo

2013-10-02

Seimo siūlymas pasmerkti gyvūnus kančioms, kai neapsvaigintiems gyvuliams perrėžiamos gerklės ir laukiama, kol jie mirtinai nukraujuos nebuvo palaikytas didžiąja  Aplinkos apsaugos komiteto narių dauguma ir buvo atmestas, atsižvelgiant į gyvūnų gerovės ir apsaugos prioritetus.

Už darbo partijos atstovų – seimo pirmininkės Loretos Graužinienės ir seimo narių Vytauto Gapšio, Valdo Skarbaliaus, Raimundo Markausko, Vitalijos Vonžutaitės ir Jono Kondroto pateiktą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimą komitete buvo galimybė balsuoti arba už jos atmetimą arba už pataisos tolimesnio svarstymo perdavimą vyriausybei. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas ir seimo komiteto nariai Arūnas Dudėnas, Linas Balsys, Gintautas Mikolaitis balsavo dėl tokios pataisos visiško atmetimo, kai tuo tarpu „darbiečiai“ Raimundas Paliukas ir Darius Ulickas prašė įstatymo pataisą perduoti svarstyti toliau.

Nuo š. m. sausio 1 d. galiojantis Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas draudžia religinį ūkinių gyvulių skerdimo būdą, kai neapsvaigintiems gyvuliams perrėžiamos gerklės ir laukiama, kol jie nukraujuos.  Šešiolika metų prieš tai galiojęs Gyvūnų globos ir laikymo įstatymas numatė galimybių ribojimą gyvūnų skerdimui pagal religinius ritualus be išankstinio apsvaiginimo, t.y. toks skerdimas buvo leidžiama tik turint Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą.

„Pasiūlymas leisti gyvulių skerdimą be apsvaiginimo yra atgalinis žingsnis siekiant aukštesnių gyvūnų gerovės standartų Lietuvoje, kuris negali būti pateisinamas nei religinėmis, nei ekonominėmis priežastimis. Gyvūnų skerdimas skerdyklose yra siaubinga patirtis gyvūnams. Procesas dažnai vyksta besisukančiose kabyklose, ant kurių gyvuliai kabinami žemyn galva ir paliekami nukraujuoti, prieš tai perpjaunant jiems gerkles. Dažnai visą tai stebi šalia skerdimui laikomi kiti gyvi gyvuliai. Tokio ritualinio skerdimo versija turi labai mažai ką bendro su ritualinio skerdimo tradicijomis. Skerdimo metu gyvūnams suteikiamo skausmo ir kančių gali būti lengvai išvengta prieš tai juos apsvaiginus, kas yra šiai dienai įtvirtinta Lietuvos gyvūnų apsaugos įstatyme“, – sakė Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacijos direktorė Brigita Kymantaitė.

Tarptautinė organizacijos „Compassion in World Farming“ (CIWF), kuri rūpinasi maistinių gyvūnų gerove, atstovas Centrinėje ir Rytų Europoje Dr. Krzysztof Mularczyk taip pat pareiškė susirūpinimą dėl siūlymo leisti skersti gyvūnus prieš tai jų neapsvaiginus. CIWF savo ataskaitoje Europos Komisijai didžiavosi Lietuvos kartu su Švedija, Lenkija, Slovėnija, Malta ir Suomija sprendimu dėl gyvūnų apsaugos įstatymų, kurie draudžia skersti gyvūnus prieš tai jų neapsvaiginus.

 „Šis sprendimas atitinka Europos Sąjungos reglamentą 1099/2099, kuris leidžia valstybėms narėms pasirinkti siekti aukštesnių gyvūnų gerovės standartų ir drausti skersti gyvūnus prieš tai neapsvaiginus. Todėl stebėtina, kad nepraėjus nė metams po šio istorinio įvykio, Lietuvos Parlamente inicijuojamos diskusijos dėl siūlymo grąžinti įstatymą, leidžiantį religinį skerdimą, argumentuojant mėsos produkcijos eksporto skatinimu, tikslu, kuris nėra pakankama priežastis įstatymų leidėjams priimti tokį sprendimą. Religinio gyvūnų skerdimo praktika ES šalyse yra išskirtinai leidžiama dėl religinių priežasčių, o ne kaip papildoma priemonė skatinti mėsos produkcijos eksportą. Mes manome, kad skerdimas pagal religines apeigas yra žiaurus, nes jo metu gyvūnas būna sąmoningas.

Pažymėtina, kad vartotojai ES šalyse prieš pasirinkdami produktą vis daugiau dėmesio kreipia į tai, kokiomis sąlygomis ūkiniai gyvūnai yra auginami  ir kaip rūpinamasi gyvūnų gerove. Šiuo metu tai labiausiai pastebima kiaušinių rinkoje, tačiau vis labiau įsigali mėsos ir pieno produktų rinkose. Dėl to mes nemanome, jog į ilgalaikius Lietuvos žemės ūkio strateginius planus turėtų būti įtrauktas tapimas valstybe, kurioje gyvūnų gerovės sąlygos yra daromos prastesnėmis. Tai įvykdžius nebūtų garantijos, jog lietuviški gaminiai ateityje bus konkurencingi rinkoje.

Mes suprantame, kad  eksportuojant religinius įsitikinimus atitinkančią mėsos produkciją šiuo metu yra galima finansinė nauda. Tačiau manome, kad gyvūnų apsaugos lygis ir valstybės reputacija turės didesnę tiek ekonominę, tiek finansinę naudą dabar, ir ateityje. Todėl raginame Lietuvos Parlamento narius išlaikyti aukštus gyvūnų gerovės standartus, kurie draudžia religinį skerdimą. Mes įsitikinę, kad atjauta gyvūnams yra teisingas pasirinkimas visoms ES šalims narėms“, – sakė CIWF atstovas Centrinėje ir Rytų Europoje Dr. Krzysztof Mularczyk.

Europos veterinarijos gydytojų federacijos (EVGF) nuomone, gyvūnų skerdimo be išankstinio apsvaiginimo praktika nepriimtina jokiomis aplinkybėmis. EVGF, vienijanti Europos Sąjungos 32 šalių veterinarijos gydytojų asociacijas, ir kurios narė taip pat yra Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija, mano, kad atsižvelgiant į gyvūnų gerovę ir iš pagarbos gyvūnui, pripažįstamai turinčią jausmus būtybei, jokiomis aplinkybėmis nepalaiko gyvūnų skerdimo praktikos be išankstinio gyvūnų apsvaiginimo dėl šių priežasčių:

Laikas, kol be apsvaiginimo skerdžiamas gyvūnas praranda sąmonę, gali būti net iki kelių minučių. Per šį laikotarpį gyvūnas gali patirti bereikalingą skausmą ir kenčią dėl neapsaugotos atsivėrusios  žaizdos. Be to, perpjovus gerklę, kraujagysles, kaklinio rezginio nervus  gyvūnas gali patirti “skandinimo jausmo” kančias savo paties krauju ir dusinimą. Skerdimas be išankstinio apsvaiginimo daugelį atveju reikalauja papildomo gyvūno laikymo ir suvaržymo, kas sukelia papildomą stresą gyvūnui, kuris skerdykloje neabejotinai jau yra išsigandęs.

Užkirsti kelią tokios pataisos priėmimui į komiteto posėdį taip pat atvyko visuomeninio judėjimo „Žmonės už gyvūnus“ inicitorius, seimo pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius bei parlamentinės grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ Seime iniciatorė, seimo narė Orinta Leiputė.

Tačiau galutinai džiaugtis dar negalime, nes įveikta tik pusę kelio. Šiandien toks pasiūlymas dar turėtų būti svarstomas visų seimo narių, kurie gali pritarti vakar priimtai komiteto išvadai ir galutinai atmesti tokią pataisą arba siųsti nagrinėti jį kitam komitetui. 

Kaip žinia, seimui vadovauja ir jo naujoji pirmininkė yra Loreta Graužinienė, kuri taip pat yra viena iš šios pataisos iniciatorių. Kviečiame visus, prieštaraujančius tokiai pataisai, elektroniniu laišku leisti L.Graužinienei žinoti ką jūs, kaip Lietuvos pilietis, manote apie tokį jos pasiūlymą ir paraginti „atsipeikėti“ per šiandienos svarstymą