Europos Komisija nagrinės, ar teisėtai Lietuvoje buvo priimtos Gyvūnų gerovės įstatymo pataisos, kurios įteisino ritualinį sker

2014-11-05

Europos Komisija nagrinės, ar teisėtai Lietuvoje prieš mėnesį buvo priimtos Gyvūnų gerovės įstatymo pataisos, kurios įteisino pagal musulmonų ir judėjų papročius vykdomą ritualinį gyvulių skerdimą prieš tai jų neapsvaiginus.

Skundą Europos Komisijai dėl neetiškų ir Europos sąjungos (ES) teisę pažeidžiančių pataisų pateikė Lietuvos Gyvūnų teisių apsaugos organizacija.

Europos sąjungos Tarybos reglamentas dėl žudomų gyvūnų apsaugos gyvulių skerdimą jų prieš tai neapsvaiginus draudžia. Nors dokumente yra numatyta nuostata, leidžianti nukrypti nuo reglamento reikalavimo, tačiau ji leidžia išimtis tik tais atvejais, kai siekiama patenkinti būtent ES, o ne už jos ribų, gyvenančių kitokius religinius įsitikinimus turinčių žmonių poreikius.

Tuo tarpu įstatymą priėmę Lietuvos valdininkai neslėpė, kad juo siekiama atverti naujus kelius eksportui.

Spalio pradžioje skerdimą neapsivaiginus leidžiantį įstatymą pasirašiusios prezidentės atstovai nurodė, jog ritualinio gyvulių skerdimo įteisinimas leis „išplėsti Lietuvos mėsos produktų eksporto geografiją, rasti naujas rinkas ir taip padėti ne tik mėsos perdirbėjams, bet ir ūkininkams“.

Tačiau neapsvaiginus skerdžiamų gyvulių mėsos tiekimas religinėms bendruomenėms už ES ribų nėra nuostata, leidžianti nukrypti nuo reglamento, rašoma Komisijos Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijai pateiktame išaiškinime dėl reglamento išimties taikymo*.

„Manydami, kad priimtos pataisos prieštarauja ES reglamentui, mes kreipėmės į Europos Komisiją. Po susitikimo su jos atstovais esame nusiteikę optimistiškai. Jų pačių siūlymu išsiuntėme Komisijai oficialų skundą”, – sakė Lietuvos Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.

Jei įsigalios rugsėjo pabaigoje priimtos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos, nuo kitų metų pradžios gyvulius bus leidžiama skersti pagal religinių apeigų metodus prieš tai jų neapsvaiginus.

Dalis tokiu būdu paskerstų gyvulių mėsos pateks ir ant Lietuvos vartotojų stalų, kadangi halal ir košer mėsai naudojama tik tam tikra gyvulio dalis, o ženklinimo ant produktų, leidžiančio Lietuvos vartotojams atskirti, kokiu būdu buvo paskerstas gyvulys, numatyta nėra.

Peticiją prieš gyvulių skerdimą prieš tai jų neapsvaiginus pasirašė daugiau nei 13,5 tūkst. Lietuvos piliečių.