Nėra tokio dalyko kaip „Alpha šunys“

2014-01-06

Viskas prasidėjo 1947 metais, kai Rudolph Schenkel, gyvūnų elgesio specialistas, publikavo tuo metu mitus laužantį straipsnį „Tyrimai apie vilkų elgesį“. Straipsnyje buvo detalizuotas Schenkelio atliktas vilkų stebėjimas zoologijos sode. Stebėjimo trūkumas buvo tai, kad šie vilkai negalėjo atskleisti natūralaus tarpusavio bendravimo, nes jie gyveno ne laukinėmis sąlygomis. Nepaisant to, stebėtojas panaudojo prieštaringai vertinamą metodą – antropomorfizmą, kai gyvūnų elgesys ir motyvai yra aiškinami remiantis žmogaus mintimis ir emocijomis.

Schenkelis priėjo išvados, kad vilkų bandos yra pagrįstos hierarchine sistema, kuri remiasi „… nenutrūkstama kontrole ir bet kokios konkurencijos slopinimu (tarp tos pačios lyties atstovų)…“ jis taip pat padarė antropomorfizmu paremtą išvadą, kad „Bandose nekyla klausimų dėl statuso ar nesutarimų susijusių su užimama vieta bandoje, netgi tarpusavio pavydas nėra įprastas reiškinys bandoje“.

Pagrindinė šio tyrimo problema yra tai, kad jis buvo atliktas su gyvūnais gyvenančiais zoologijos sode, kur jų elgesys skiriasi nuo gyvūnų gyvenančių laukinėje gamtoje. Taigi, kokias išvadas mes galime padaryti remiantis vilkų tyrimais? Dešimtmečiais, kai buvo pradėtas naudoti terminas „Alpha“, jis taip pat buvo taikomas ir moksle apie šunis, kalbant apie prijaukintus ir apie laukinius gyvūnus.

 Tačiau dabar mes žinome, kad vilkų bandos yra sudarytos šeimos struktūros pagrindu, o ne dominuojančios struktūros pagrindu, kuri remiasi agresija ir konkurencine kova dėl dominavimo. Vilkų banda paprastai yra sudaryta iš vedančios poros, arba mamos ir tėvo bei palikuonių. Visi medžioja kartu, kad sugautas grobis būtų kuo didesnis ir patenkintų visos bandos poreikius. Jeigu bandos viduje vyktų agresyvi konkurencinė kova dėl dominavimo, banda negalėtų sėkmingai išgyventi laukinėje gamtoje.

Kai mes matome laisvai klajojančius „laukinius“ prijaukintus šunis, galime pasakyti, kad jie palaiko laikinus tarpusavio santykius. Jie gali būti kartu, bet nėra priklausomi nuo jokios socialinės, vidinės struktūros. Jie dažniausiai nėra tarpusavyje susiję, vedlio poziciją gali užimti bet kuris patinas ar patelė ir kaip tikros bandos struktūroje, nevyrauja matriarchatas.

Tad ar galime šį tyrimą pritaikyti mažam gauruotam gyvūnui gulinčiam prie jūsų kojų? Negalima, nes šunys nėra bandos gyvūnai. Šunys nėra vilkai, kaip žmonės nėra beždžionės. Mes įpratę manyti, kad šunys yra bandos gyvūnai ir todėl mes turime būti „bandos lyderiai“, „Alpha“, ar „Dominantai“ savo šunims. Paėmus bet kurią knygą ar pasižiūrėjus per televiziją rodomas laidas apie šunis, nuolatos yra teigiama, kad šeimininkas šuniui turi būti „Alpha“, tačiau tai yra mitas.

Tikėdami, kad žmogus turi dominuoti prieš šunį, žmonės savo šunims taiko netinkamus auklėjimo ir dresavimo metodus, kurie remiasi noru išaiškinti šuns ir savo padėtį įsivaizduojamoje bandoje. Banalūs metodai tokie kaip „Alpha apsivertimai“, kuomet jūs liepiate savo šuniui apsiversti ant nugaros ir taip jam gulint jūs parodote, esantys „Alpha“. Kitas nevykęs mėginimas yra pritaikyti vilkų elgseną prijaukintiems šunims. Vilkai neverčia kitų vilkų ritinėtis ant nugaros. Tokį elgesį vilkai naudoja nuolankumui arba baimei išreikšti, bet tiktai realiose tarpusavio kovose. Be to šunys žino, kad mes neesame šunys.

Remiantis šia nauja informacija mes nebeturime daugiau jokių pasiteisinimų naudoti netinkamų dresavimo metodų, vardan „Dominavimo“. Moksliškai įrodyta, kad tai yra nereikalinga, o taip pat gali būti žalinga žmogaus ir gyvūno santykiams. Ištrauka  iš www.dogwelfarecampaign.org:

„Bausmės treniruojant gyvūnus buvo taikomos nuo tada kai jie buvo prijaukinti žmonių. Nepaisant to,  kad dresavimo metodai paremti baime ar skausmu buvo naudojami ilgą laiką, visiškai nereiškia, kad jie yra geriausia priemonė veiksmingam auklėjimui ar gyvūno gerovei. Iš tikrųjų šunų dresavimas paremtas šiais metodais turi daug rizikos faktorių:

- Didina šuns baimę ar pyktį situacijose, kuriose buvo naudojami šie metodai.

 - Mažina šuns galimybes mokytis.

 - Atsitiktines situacijas asocijuoja su baime kėlusiomis situacijomis dresavimo metu.

 - Slopina elgesį, bet palieka nevaldomas emocijas, kurios ateityje gali kelti problemų.

 - Sukelia agresyvų atsaką.

 - Sukelia sumaištį renkantis kurio elgesio modelio reikalaujama.

 - Sukelia psichinius sužalojimus.“

 Nėra jokio reikalo būti „Alpha“ ar „Dominantu“, jūsų šuo nėra bandos gyvūnas ir tikrai ne vilkas. Vertinkite savo šunį kaip šunį, pradėkite šunį treniruoti pagal mokslu paremtas dresavimo metodikas, lankykite dresavimo kursus, paremtus jėgos nenaudojančiais metodais ir pamatysite kokius santykius galite vystyti ir kokį nuostabų šunį jūs turite. (Jis nesiruošia užkariauti pasaulio).