Maistui vartojami gyvūnai

 Laikas, kol neapsvaigintas skerdžiamas gyvūnas praranda sąmonę, siekia net kelias minutes. Per šį laikotarpį gyvūnas patirtų skausmą dėl atsiradusios atviros žaizdos: perpjautos gerklės, kraujagyslių, nervų; taip pat gyvūnas jaustų „skandinimo“ savo paties krauju kančias ir dusulį.  

- Ritualinio gyvulių skerdimo sustabdymas

Nuo 2013 metų įsigaliojus Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymui maistui skirtų gyvulių skerdimas jų neapsvaiginus buvo draudžiamas ir tokia praktika priskiriama žiauriam elgesiui su gyvūnais. Tačiau po to, kai įsigaliojo Rusijos draudimai produktams iš Lietuvos, mūsų šalies mėsininkai suskubo pasinaudoti proga ir paspausti jiems palankius seimo narius, kad šioje sumaištyje būtų kuo greičiau priimtas sprendimas Lietuvoje įteisinti ritualinį gyvūnų skerdimą, atliekamą prieš tai jų neapsvaiginus. Žemės ūkio ministerija suskubo tiesti gudriems verslininkams ranką užsimindama apie poreikį kuo greičiau įteisinti šią pusantrų metų Lietuvoje jau nebeleidžiamą praktiką. Beveik metus trukusi mūsų ir politikų bei verslininkų kova prieš ūkinių gyvulių apsaugą pakrypo verslininkų naudai. Nuo 2015m. sausio 1d. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas buvo pakeistas panaikinant nuostatą, kad gyvulių skerdimas prieš tai jų neapsvaiginus atliekant ritualines apeigas nėra žiaurus elgesys su gyvūnais. Nesutikdami su tokia nuostata dėl šio Seimo priimto ir prezidentės pasirašyto sprendimo pateikėme skundą Europos Komisijai

Verslininkų teigimu, tik paskerstų prieš tai neapsvaiginus gyvūnų mėsai gali būti išduodamas halal sertifikatas. Jis esą reikalingas, norint eksportuoti mėsos gaminius į Artimųjų rytų šalis. Musulmonų religiniai įsitikinimai leidžia valgyti tik tokiu būdu paskerstų gyvulių mėsą.

Europos maisto saugos tarnybos atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad neapsvaiginti paukščiai po kaklo arterijų perpjovimo išlieka sąmoningi iki 2,5 min, galvijai – iki 2 min, o kartais net iki 4 min. Įsivaizduokime save, tokias pat juslias būtybes, chirurginės operacijos metu be anestezijos. Žmogus yra mažiau atsparus skausmui nei gyvūnas, todėl kęsdamas itin stiprų skausmą, kurio nebegali iškęsti, jis tiesiog netenka sąmonės. Prieš skerdimą neapsvaiginti gyvūnai skausmą iškenčia būdami visiškai sąmoningi ir nugaišta tik nukraujavę. Skerdžiant gyvūną be apsvaiginimo jis gali nugaišti per ilgesnį ar trumpesnį laiko tarpą, tačiau  visą laikotarpį iki nukraujavimo jis jaučia tokį pat skausmą bei kančią.

Europos veterinarijos gydytojų federacija (EVGF), vienijanti 32 Europos Sąjungos veterinarijos gydytojų asociacijas (viena jų – Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija) teigia, kad atsižvelgiant į gyvūnų gerovę ir jaučiant pagarbą gyvūnams – jausmus turinčioms būtybėms – negalima praktikuoti gyvulių skerdimo be išankstinio apsvaiginimo dėl šių priežasčių:

-  laikas, kol neapsvaigintas skerdžiamas gyvūnas praranda sąmonę, siekia net kelias minutes. Per šį laikotarpį gyvūnas patirtų skausmą dėl atsiradusios atviros žaizdos: perpjautos gerklės, kraujagyslių, nervų; taip pat gyvūnas jaustų „skandinimo“ savo paties krauju kančias ir dusulį.

-  skerdimas be išankstinio apsvaiginimo dažniausiai reikalauja papildomo gyvūno suvaržymo, kuris sukelia dar daugiau streso ir taip išsigandusiam gyvūnui.

Leisti tokias, jausmus turinčių gyvūnų kančias dėl ekonominių interesų, yra nepriimtinas daugiau nei 13 tūkst. Lietuvos piliečių, kurie pasirašė peticiją prieš ritualinį maistinių gyvulių skerdimą jų neapsvaiginus. Žiaurumas skerdyklose yra ypatinga smurto forma.  Kaip rodo atlikti tyrimai, skerdyklos gali turėti žeminančios įtakos vietos bendruomenėms, kuriose jos yra. Štai kodėl humanizuoti skerdimo procesai slypi mūsų visos visuomenės interesuose ir jos ateityje. 

Šia veikla siekiame, kad gyvūnų skerdimas prieš tai jų neapsvaiginus būtų įstatymiškai pripažintas žiauriu elgesiu su gyvūnais.

Mūsų pozicija

Manome, kad be ekonominių pagrindų Lietuvoje turėtų būti svarbi ir šalies kultūra, moralė, pripažinimas, kad gyvūnas yra būtybė, galinti jausti skausmą. Finansinė nauda negali pateisinti  visų priemonių, sukeliančių gyvūnams skausmą ir kančią. Mūsų nuomone, pelningesnės eksporto politikos troškimas negali būti svarbesnis už moralines normas, draudžiančias žiauriai elgtis su gyvomis būtybėmis.

Gaunamą paramą skiriame:

- Įvairioms priemonėms, kurios padėtų pasiekti šios veiklos tikslo: problemos viešinimo sklaidai, skundo Europos komisijai rašymui, teisinėms konsultacijoms

Jau pasiekėme:

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepalaiko ritualinio skerdimo

Europos Komisija nagrinės, ar teisėtai Lietuvoje  buvo priimtos Gyvūnų gerovės įstatymo pataisos, kurios įteisino ritualinį skerdimą