Gyvūnai augintiniai

  Atsakomybę už pavojingą šunų elgesį reikia priskirti jų savininkams, kurie ir yra šios problemos pagrindinis šaltinis. Įrodyta, kad šunų savininkų švietimas apie šunų augintinių gerovę ir atsakomybė už humanišką elgesį su jais, augintinio auklėjimas ir šuns savininko atsakingumo kontrolė sumažina šunų įkandimų skaičių. 

- „Kovinių“ ir „pavojingų“ šunų veislių sąrašo panaikinimas 

Lietuvoje, pagal galiojantį Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą (toliau tekste - Įstatymas), tam tikros šunų veislės skirstomos į kovines ir pavojingas. Tokių veislių sąrašus sudaro Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau tekste VMVT). Taip pat Įstatyme yra įtvirtintos kovinio, pavojingo šuns ir kovinio/pavojingo šuns mišrūno sąvokos:

Kovinis šuo – kovoms išvestos veislės šuo, įrašytas į Kovinių šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.

Pavojingas šuo – pavojingos veislės šuo, įrašytas į Pavojingų šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.

Kovinio šuns mišrūnas  negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra kovinis šuo.

Pavojingo šuns mišrūnas – negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra pavojingas šuo.

Pagal Įstatymą Lietuvoje draudžiami koviniai šunys, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai. Sąraše išvardintą pavojingos veislės šunį galima laikyti tik prieš tai gavus savivaldybės leidimą. Taip pat savivaldybės leidimą privalo gauti kiekvienas šeimos narys, kuris planuoja vedžioti šeimos augintinį. 

 Kovinių šunų veislė pagal sąrašą:

  1. Amerikiečių pitbulterjeras

Pavojingų šunų veislės pagal sąrašą:

  1. Amerikiečių Stafordšyro terjeras
  2. Stafordšyro bulterjeras
  3. Amerikiečių buldogas
  4. Argentinos dogas
  5. Fila Brasileiro (Brazilų mastifas)
  6. Kangalas (Turkų aviganis)
  7. Kaukazo aviganis
  8. Pietų Rusijos aviganis

Tokios, visuomenę klaidinančios įstatyminės sąvokos ir pavojingų/kovinių šunų skirstymas tik pagal veisles, bet ne pagal individualias bet kurio šuns savybes, neapsaugo visuomenės nuo pavojingų šunų (ne tam tikrų šunų veislių)  keliamų problemų (įkandimų, išgąsdinimų, kitų augintinių sužalojimų ar pan.). 

Šios veiklos tikslas:

  • Panaikinti visuomenę klaidinantį kovinių/pavojingų šunų skirstymą pagal veisles, perkeliant atsakomybę bet kurio šuns, dėl individualių pavojingo elgesio savybių sukėlusio pavojų aplinkiniams, savininkams, kurie ir yra pagrindinis problemos šaltinis.

 Mūsų pozicija

Ar į sąrašą įtrauktų veislių šunys ir jų mišrūnai yra pavojingesni žmonėms nei kiti šunys? Ar tai padeda mažinti šunų įkandimų žmonėms skaičių?

Remiantis Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis atvejai, kai šunys įkando žmonėms, sudaro net 78 proc. visų gyvūnų įkandimų atvejų Lietuvoje. Kasmetskaičiuojama virš 5000 šunų įkandimų, iš kurių apie 25 proc. sudaro įkandimai vaikams iki 15 metų amžiaus. Tačiau jokiais tyrimais nėra nustatyta, jog tam tikrų veislių šunys yra labiau linkę užpulti ir įkąsti žmogui negu kitų veislių ar neveisliniai šunys.

Mūsų organizacijos atlikta savivaldybių apklausa parodė, kad tarp daugybės šunų (benamių, priimamų iš gyventojų, konfiskuojamų), kurie kasmet patenka į savivaldybių gyvūnų kontrolės tarnybas, nėra nei vieno arba yra vos keli šunų mišrūnai iš pavojingų šunų veislių sąrašo. Daugumą sudaro kitų veislių šunys ir mišrūnai.

Šunų veislių skirstymas į kovines ir pavojingas yra pagrįstas tik baime dėl tokios veislės išvaizdos. Todėl bandymas įstatymiškai įvardinti bei reglamentuoti „kovines“ ir „pavojingas“ šunų veisles kaip efektyvią priemonę šunų įkandimų prevencijai turi didelę populistinę įtaką visuomenėje ir valdžios institucijose, bet visiškai nesprendžia problemos. Ispanijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos ir Nyderlandųpraktika parodė, kad veislių skirstymas teisės aktuose nesumažina šunų įkandimo incidentų skaičiaus. Nors pagal Įstatymą norint laikyti pavojingos veislės šunį reikalingas savivaldybės išduotas leidimas, tačiau leidimai reikalingi tik tam tikros išvaizdos, o ne pavojingo elgesio šuns laikymui. Šunų veislių, o ne šunų elgsenos skirstymas į pavojingas, nepadėjo sumažinti šunų įkandimų skaičiaus nė vienoje šalyje, kur tai buvo taikoma.

Kokia tam tikras veisles ir jų mišrūnus skirstančių teisės aktų kaina?

Nepaisant to, kad šunų veislių skirstymas į kovines ir pavojingas nesumažina šunų įkandimų skaičiaus, tokių teisės aktų įgyvendinimas dar yra ir labai brangus bei turi neigiamų pasekmių atsakingiems šunų augintojams. Mokesčių mokėtojų pinigai naudojami į sąrašus įtrauktų veislių šunų konfiskavimui, jų laikinos globos, eutanazijos ir bylinėjimosi išlaidoms padengti. Tai nėra efektyvus mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas, atsižvelgiant į tai, kad yra bandoma kontroliuoti tik tam tikras veisles ar jų mišrūnus, o ne realų pavojų keliančius šunis bei savo augintinių nekontroliuojančius savininkus. 

Kaip geriausia sumažinti dėl šunų įkandimų įvykusių incidentų skaičių visuomenėje?

Šunų įkandimų atvejuose visuomet dalyvauja bent dvi šalys: šuo ir vienas arba keli žmonės. Šuns elgesys negali būti vertinamas be žmonių, nes į visas situacijas šuo patenka dėl jo savininko kaltės. Būtent savininko neatsakingumas sukelia pavojų ne tik visuomenės, bet ir paties šuns saugumui.

Pagrindinis mūsų siūlymas – atsakomybę už pavojingą gyventojams šunų elgesį priskirti jų savininkams, kurie ir yra šios problemos pagrindinis šaltinis. Taip pat siūlome reglamentuoti galimybę pripažinti bet kurios veislės šunį pavojingu, jeigu jis sukėlė pavojų visuomenei bei apriboti tokių gyvūnų šeimininkų teises. Šunų skirstymas pagal jų pavojingą elgseną, bet ne pagal „pavojingai“ atrodančią išvaizdą, sudarytų ženkliai didesnes galimybes mažinti kasmet apkandžiojamų žmonių skaičių.

Įrodyta, kad šunų savininkų švietimas apie šunų augintinių gerovę ir atsakomybė už humanišką elgesį su jais, augintinio auklėjimas ir šuns savininko atsakingumo kontrolė sumažina šunų įkandimų skaičių.

Gaunamą paramą skiriame:
  • Tęsti pradėtas konstruktyvias diskusijas su valstybinėmis įstaigomis dėl kovinių ir pavojingų šunų sąrašo panaikinimo
  • Šviesti visuomenę suteikiant teisingą informaciją apie skirtumus tarp "pavojingos/kovinės šuns veislės" ir pavojingo/kovinio šuns

 

Atsakingo augintinio savininko ugdymas
Verslinio augintinių dauginimo ir prekybos jais sustabdymas
Pagalbos suteikimas gyvūnams ir asmenų patraukimas atsakomybėn