Vien augintinių sterilizacija ir kastracija nesumažins gyvūnų prieglaudose skaičiaus

2016-05-04

Priešrinkinimis politikų žongliravimas gyvūnų augintinių gyvybėmis ir visuomenės sveikata neramina gyvūnų gerovės organizacijų atstovus. Jų teigimu, kalbos apie privalomo pasiutligei imlių augintinių ženklinimo panaikinimą įvedant augintinių sterilizaciją ir kastraciją nesumažins gyvūnų prieglaudose skaičiaus ir neužtikrins pasiutligės kontrolės.

Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą nuo šio sausio su pusantrų metų pereinamuoju laikotarpiu pasiutligei imlių augintinių ženklinimas ir registravimas tampa privalomas. Taip siekiama užtikrinti, kad kuo daugiau pasimetusių gyvūnų būtų iškart grąžinti namo, o ne atvežami į prieglaudas, vis mažiau jų būtų numarinama, o žmogui pavojinga pasiutligė, kurios atvejai vis dar fiksuojami Lietuvoje, būtų tinkamai kontroliuojama.

Šiandien organizuotoje spaudos konferencijoje Kęstutis Daukštys išsakė idėją atsisakyti privalomo ženklinimo įvedant gyvūnų kastracijos ir sterilizacijos programą pasinaudojant Europos Sąjungos ar valstybės biudžeto lėšomis, kuri neva leistų padėti išvengti nehumaniško augintinių atsikratymo.

Taikant vidutinišką 50 eurų kainą už katės ar katino kastraciją ar sterilizaciją bei 90 eurų – už šuns, visiems 1,35 mln. Lietuvoje esančių šunų ir kačių išoperuoti reikės beveik 100 mln. eurų.

„Panašu, kad Seimo narys Kęstutis Daukšys yra nutaręs įgyvendinti savo fantazijas Lietuvos žmonių pinigais, dar gi panaudojant net 100 mln eurų. ES nereguliuoja savininkus turinčių šunų ir kačių kastracijos įgyvendinimo, todėl jo pasiūlytas visuotinis šunų ir kačių sterilizacijos-kastracijos planas yra neįgyvendinamas ir prieštarauja gyvūnų apsaugos organizacijų siūlymams”, - sakė Europos parlamento narys Petras Auštrevičius.

Komentuodama Seimo nario pasiūlymą, nevyriausybinės Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė atkreipė dėmesį į tai, kokių tikslų juo siekiama.

„Kastracija ir sterilizacija padeda tam tikroje vietoje sustabdyti naujai atsirandančių gyvūnų jauniklių skaičių. Tą puikiai rodo kačių programų „Pagauk-sterilizuok-paleisk” rezultatai. Tačiau tai niekaip nemažina į sausakimšas prieglaudas patenkančių pasiklydusių suaugusių gyvūnų skaičiaus, nepadeda augintiniams grįžti namo ir nėra niekaip susiję su pasiutligės kontrole, kokie ir yra pagrindiniai Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo uždaviniai įvedant privalomą ženklinimą”, - kalbėjo B.Kymantaitė.

Jai pritarė gyvūnų globos organizacijos „Lesė” atstovė Galina Krasovskaja: „Dabar mes kovojame su pasekmėmis. Didele dalimi rūpinamės neženklintais suaugusiais gyvūnais, kurie neatrodo bešeimininkai, bet dėl mums nežinomų priežaščių atsidūrė gatvėje. Ieškome jiems naujų namų. Kastracija sprendžia benamių gyvūnų kiekio didėjimo problemą, bet nepadeda pasimetusiems gyvūnams grįžti į namus. Tačiau, jei gyvūnas paženklintas, jis į prieglaudą gali išvis nepatekti – bet kuris veterinarijos gydytojas, patikrinęs gyvūno mikroschemą, gali pasakyti, kas yra gyvūno savininkas ir padėti jį surasti. Prieglaudos išvengęs gyvūnas nepatiria streso, šeimininkas – nerimo, prieglauda savo pastangas ir žmonių paaukotus pinigus skiria gyvūnų gerovės kūrimui, o savivaldybės kasmet sutaupo beveik 810 tūkst. eurų mokesčių mokėtojų pinigų, kuriuos dabar jos išleidžia bepriežiūrių gyvūnų gaudymui ir globai.”

Penkiuose Lietuvos miestuose veiklą vykdančios ir tris gyvūnų prieglaudas valdančios „Lesės” atstovės teigimu, nuo šių metų įvedus privalomą augintinių ženklinimą, prieglaudose gyvūnų skaičius nepadidėjo, nors to baiminosi įstatymo priešininkai.

B.Kymantaitės teigimu, šiuo metu 33 iš 60 Lietuvos savivaldybių apskritai nėra jokių gyvūnų prieglaudų, todėl jos yra priverstos naudotis uždarųjų akcinių bendrovių siūlomomis gyvūnų kontrolės paslaugomis.

„Neženklinant augintinių ir, to rezultate, nemažėjant bepriežiūrių gyvūnų gatvėse skaičiui, vieną dieną savivaldybėms gali tekti pasistatyti savo prieglaudas. Tik minimalius reikalavimus atitinkančios prieglaudos įsteigimas iš kiekvienos savivaldybės biudžeto pareikalautų apie 150 tūkst. eurų mokesčių mokėtojų lėšų. O prieglaudos veikla, net ir laikant gyvūnus pagal labai minimalius gerovės standartus, kasmet pareikalautų po dar 40-50 tūkst. eurų. Iš kur savivaldybės, kurioms pagal įstatymą privalu pasirūpinti jų teritorijoje esančiais bepriežiūriais gyvūnais, paims tokius pinigus, jei jau dabar kai kurios iš jų dėl didelių įkainių negali pasinaudoti gyvūnų kontrolės paslaugas teikiančių įmonių paslaugomis? Pavyzdžiui, pasirūpinimas vos vienu benamiu gyvūnu Varėnos rajone kainuoja apie 250 eurų”, - sakė B.Kymantaitė.

Šiuo metu privalomas augintinių ženklinimas ir registracija galioja Švedijoje, Estijoje, Danijoje, Olandijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Graikijoje, Italijoje, Portugalijoje, Latvijoje, Anglijoje, Airijoje, Velse bei Škotijoje.

 

Daugiau aktualios informacijos apie augintinių ženklinimą, kainas ir vietas rasite www.pazenklinkaugintini.lt