Sieks efektyvesnio tyrimo smurto prieš gyvūnus atvejais

2018-02-15

Atsižvelgus į padažnėjusius žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus ir visuomenės pasipiktinimą jais, vasario pradžioje Seime buvo organizuota diskusija dėl žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų Lietuvoje ir tokių nusikalstamų veikų tyrimo aplinkybių.

Diskusijoje dalyvavo Seimo laikinosios parlamentinės grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ nariai, valstybinių, mokslo institucijų, nevyriausybinių organizacijų, policijos atstovai.

2017 m. policijoje buvo registruota 81 nusikalstama veika pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį, numatantį atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais. Ištirtos 45 nusikalstamos veikos, nustatyti 38 įtariamieji, iš kurių – 26 vyrai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kasmet gauna apie 1300 pranešimų dėl įvykių, susijusių su gyvūnų gerove. Diskusijoje VMVT teigė, kad ne visi pranešimai pasitvirtina dėl gyventojų skirtingai traktuojamų gyvūnų gerovės pažeidimų požymių.

Asmenys pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį atsako tais atvejais, kai jie žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas.

Visgi Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) vadovės Brigitos Kymantaitės teigimu, tam, kad nustatyti žiauraus elgesio su gyvūnų pasekmes – luošumą, žūties aplinkybes – yra reikalingos specialios veterinarinės žinios apžiūrint sužaloto gyvūno sužeidimus ir nustatant sužalojimo pasekmes gyvūno sveikatai arba gyvūno gaišenos patologinis anatominis tyrimas.

„Nors tyrimo dėl gyvūno luošumo ar žūties aplinkybių išvada yra esminis įrodymas bylose dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, savo kasdieninėje praktikoje pastebime, kad pareigūnams dažnai kyla problemų dėl šio tyrimo paskyrimo. Dėl to dažnai į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai siekia išvengti tokios nusikalstamos veikos registravimo ir paties tyrimo. Kartais jie patį savininką arba nevyriausybinių gyvūnų globos organizacijų atstovus įpareigoja pačius organizuoti gyvūnų ar jų lavonų apžiūrą ar patologinius tyrimus. Ši praktika ypatingai ryški rajonuose, kur nėra valstybinių ar mokslo įstaigų, galinčių tokius tyrimus atlikti, o sužalotų ar nužudytų gyvūnų savininkai patys neturi galimybių pristatyti gyvūno ar jo kūno į tyrimą galinčią atlikti įstaigą, esančią už šimto ar kelių šimtų kilometrų”, - sakė B. Kymantaitė.

Jos teigimu, LGTAO siekia, kad būtų aiškiai nustatyta nusikalstamų veikų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais tyrimo tvarka. Taip pat – kad iškvietus policijos pareigūnus dėl įtariamo ar padaryto nusikaltimo, sužalotas gyvūnas ar nužudyto gyvūno kūnas būtų apžiūrėtas bei ištirtas patvirtintame sąraše esančio ir tam reikalingų žinių turinčio objektyvaus veterinarijos gydytojo – eksperto.

„Tokiu būdu būtų išvengta šiuo metu vykstančios ydingos praktikos, kai policija nurodo pačiam gyvūno savininkui, o jam nesant – dažniausiai gyvūnų globos organizacijai, patiems organizuotis gyvūno apžiūrą ir išvadų gavimą, kurias gavusi policija imasi spręsti, ar yra įvykdytas žiauraus elgesio su gyvūnų nusikaltimas”, - sakė B. Kymantaitė.

Nors Lietuvoje galioja Teisingumo ministerijos patvirtintas teismo ekspertų sąrašas, kuriame išvardinta, kokias ekspertinių tyrimų rūšis gali atlikti teismo ekspertizės įstaigose dirbantys ir privatūs teismo ekspertai, veterinarinė tyrimų rūšis nėra įrašyta ir organizuojama.

Taip pat nėra aprašyta tvarka, kuria remiantis specialių žinių turintis asmuo galėtų tapti šios tyrimų rūšies ekspertu (specialistu). Todėl kyla problemų įgyvendinant teisės aktus, kurie saugo gyvūnų gerovę.

LGTAO toliau tęs bendradarbiavimą su atsakingomis institucijomis siekiant įgyvendinti veterinarijos gydytojų-ekspertų sąrašo atsiradimą ir apibrėžti aiškią tvarką tiriant nusikalstamas veikas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, kad kuo daugiau tokių veikų būtų visapusiškai ištirta ir nusikaltimą padarę asmenys būtų patraukti teisinėn atsakomybėn.