Savivaldybes raginamos griežčiau kontroliuoti benamių gyvūnų globos paslaugų teikėjus

2017-02-08

Nevyriausybinė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija (LGTAO) visas šalies savivaldybes ragina atkreipti dėmesį į galimus bešeimininkių gyvūnų paėmimo ir laikinos globos paslaugų teikėjų sukčiavimo atvejus.

Kiekviena šalies savivaldybė bešeimininkių gyvūnų priėmimo, laikinos globos, karantino ir eutanazijos paslaugas iš trečiųjų šalių perka savarankiškai, kasmet šių paslaugų teikėjams sumokėdamos daugiau nei 800 tūkst. eurų.

Dalyje savivaldybių bešeimininkių gyvūnų paėmimo ir laikinos globos paslaugas vykdo įvairios nevyriausybinės įstaigos ir pelno siekiančios įmonės, tačiau daugiau nei 16-oje sutartys sudarytos su ta pačia įmone – UAB „Nuaras”, kurios paslaugos apmokamos mokesčių mokėtojų pinigais. Kasmet už šias paslaugas, pavyzdžiui, Kauno savivaldybė, „Nuarui“ sumoka apie 50 tūkst. eurų.

LGTAO vadovė Brigita Kymantaitė teigia matanti galimus gyvūnų paėmimo ir laikinos globos paslaugų teikėjų sukčiavimo atvejus, todėl prašo savivaldybių skirti ypatingą dėmesį į šių paslaugų teikėjų kontrolei.

„Realiai priimamų ir globojamų gyvūnų skaičius dažnai yra gerokai mažesnis nei deklaruojamas savivaldybėms teikiamose ataskaitose. Savivaldybės moka už kiekvieną gyvūną, tad uždarbio siekiantys paslaugų teikėjai rodo kaip įmanoma didesnius pagaunamų gyvūnų skaičius ir tuo pačiu taip bando dirbtinai deklaruoti humanišką veiklą. Bet jei gyvūnai atiduodami neženklinti, tai niekada ir nesužinosime, ar tas gyvūnas tikrai buvo laikomas tas minimalias 14 dienų, už kurias savivaldybė privalo sumokėti, ar jis tiesiog tą pačią dieną jau buvo numarintas. Esant tokiai praktikai gali atrodyti, kad benamių gyvūnų problema savivaldybėse nekinta. Tuo tarpu iš tiesų savivaldybė mokesčių mokėtojų pinigais moka už dirbtinai išpūstą paslaugą. Todėl būtina kurti šių paslaugų tiekėjų deklaruojamų duomenų atsekamumo mechanizmus”, - sakė B. Kymantaitė.

Šią savaitę kelioms nevyriausybinėms organizacijoms išreiškus nepasitikėjimą Kauno miesto savivaldybe, delsusia suteikti informaciją apie „Nuaro” veiklos rezultatus Kaune, laikinosios sostinės valdininkai vis dėlto paviešino prašytus duomenis.

Remiantis jais, eilę metų Kaune paslaugas teikiančio „Nuaro” sugaunamų ir padovanotų gyvūnų skaičius, ilgus metus nekitęs, pagaliau sumažėjo, kadangi nuo praėjusių metų „Nuaras” savo atiduodamus gyvūnus privalo registruoti.

Iki šiol galimybės sužinoti, ar „Nuaro” savivaldybėms pateikiamos ataskaitos apie pagautų ir dovanotų gyvūnų skaičių atitinka tikrovę nebuvo. Tai ėmė keistis praėjusiais metais, kai skaidrumo siekiančios nevyriausybinės organizacijos iniciavo „Nuaro” prievolę atiduodamus gyvūnus ženklinti mikroschema ir registruoti valstybiniame Gyvūnų augintinių registre. Organizacijoms kilo klausimų dėl skaidrumo – kodėl, nepaisant mieste didėjančio gyvūnų globos organizacijų ir prevencinių iniciatyvų skaičiaus, „Nuaro” deklaruojamas sugaunamų ir eutanazuojamų gyvūnų skaičius eilę metų nekinta.

Po šios priemonės įvedimo Kauno savivaldybėje „Nuaro” deklaruojamas globojamų ir į naujus namus atiduodamų gyvūnų skaičius drastiškai sumažėjo. 2015 metais „Nuaras” viešai deklaravo mieste priėmęs 1150 šunų ir kačių, o naujus namus suradęs net beveik 600 gyvūnų, 2016 metais „Nuaras” nurodė naujus namus suradęs tik 160 gyvūnų iš 1154, o eutanazija pritaikyta 438 gyvūnams (beveik 40 proc. priimtų gyvūnų). Už vieną „Nuaro“ apskaitoje atsiradusį gyvūną savivaldybė sumoka vidutiniškai apie 50 eurų.

„Ne vienerius metus bandėme sakyti Kauno savivaldybei, kad paslaugos teikėjo pateikiamiems skaičiams turi atsirasti atsekamumo mechanizmas. Tada nebebūtų švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai paslaugos teikėjų uždarbiui. Galime tik spėlioti, ar savivaldybė iki šiol tikslingai siekė nereguliuoti šios paslaugos skaidrumo, ar tiesiog buvo abejinga. Tačiau norime atkreipti kitų savivaldybių dėmesį į galimas apgaudinėjimo schemas ir raginame imtis priemonių teikiamos paslaugos skaidrumui ir atsekamumui užtikrinti. Neabejoju, kad jei Kauno miesto ir kitos savivaldybės šioje srityje siektų skaidrumo, tokių teikiamų paslaugų skaičių sumažėjimas taptų dar ryškesnis“, - sakė B. Kymantaitė.