Prekybos egzotiniais gyvūnais rinkai būtinas naujas reguliavimas

2017-03-01

Europos gyvūnų gerovės organizacijos atkreipia dėmesį, kad prekyba egzotiniais gyvūnais Europos Sąjungoje lemia žmonėms pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimą, šešėlinę ekonomiką, kriminalinius nusikaltimus ir kelia grėsmę vietinei florai ir faunai.

Tokią poziciją ES Tarybai pirmininkaujančios Maltos, Europos parlamento intergrupės už gyvūnų gerovę ir išsaugojimą, ir nevyriausybinių organizacijų „Eurogrupė už gyvūnus” bei „AAP Animal Advocacy” renginyje šią savaitę Briuselyje išsakė Europos politikai bei nevyriausybininkai.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės teigimu, kelis pastaruosius dešimtmečius Europoje vis daugiau egzotinių gyvūnų laikomi namuose kaip augintiniai. „Tačiau prijaukinto šuns ar katės laikymas namuose gerokai skiriasi nuo neprijaukintos rūšies laikymo. Nesant tinkamo teisinio reguliavimo, užtikrinančio, kad prekyba egzotiniais gyvūnais nepažeis gyvūnų gerovės ir nekels grėsmės žmonių ir gyvūnų sveikatai ir bioįvairovei, europiečiai, įsigyję ir namuose laikydami egzotinius augintinius, vis dažniau susiduria problemomis”, - sakė ji.

 

Pristatė Lietuvos perspektyvas

Europos parlamento narys Petras Auštrevičius renginyje atkreipė dėmesį, kad pasaulinė prekyba egzotiškais gyvūnais jau sukėlė didžiulę žalą gamtos ekosistemoms visame pasaulyje, o žmonės tik pradeda suvokti to pasekmes.

„Išlaidos, patiriamos dėl šios prekybos daromo neigiamo poveikio aplinkai bei gyvūnų ir žmonių ligų proveržių, yra skaičiuojamos milijardais. Svetimoms invazinėms rūšims patekus į kitas klimatines ir gamtines sąlygas ir jose įsikūrus, valstybėms tenka vykdyti jų kontrolės ar naikinimo programas, kurios yra sudėtingos, brangios ir dažnai kursto visuomenės priešiškumą”, - sakė P. Auštrevičius, kuris savo pranešime kalbėjo ir apie Lietuvos perspektyvas keičiant esamą šalies egzotinių augintinių įsigyjimo ir laikymo reglamentavimą.

Maltos parlamento Žemės ūkio, žuvininkystės ir gyvūnų teisių srities sekretorius Roderikas Galdesas (Roderick Galdes) pažymėjo, kad ES yra galutinis egzotinių gyvūnų – įskaitant primatus, reptilijas ir milijonus dekoratyvinių žuvų – prekybos taškas.

„Nelegali prekyba retomis rūšimis išgyvena pakilimą. Kriminalinių nusikaltėlių grupuotės specializuojasi rūšyse, kurios saugomos tik jų kilmės šalyje, bet ne tarptautiniu lygiu. Jei ES šalys nenori prisidėti prie šios nusikalstamos veiklos ir prie nykstančių rūšių galutinio išnykimo, jos turi greitai priimti naujus teisės aktus, kurie reguliuotų prekybą egzotiniais gyvūnais”, - kalbėjo R. Galdesas.

Nevyriausybinės olandų organizacijos „AAP Animal Advocacy and Protection“ vadovas Deividas van Genepas (David van Gennep) pasakojo savo kasdienėje gyvūnų gelbėjimo praktikoje matantis daugybę neigiamų prekybos egzotiniais augintiniais padarinių.

„Egzotiniai gyvūnai veisiami, parduodami, perkami ir laikomi nepaisant to, kad jie neprisitaikę prie tokio gyvenimo. Kai tik augintinių savininkai supranta, kad jie negali pasirūpinti gyvūnu, ar kai gyvūnas ima elgtis erzinančiai ar pavojingai, ar kai paaiškėja, kad jam neįmanoma gauti ar neįmanoma įpirkti veterinarės priežiūros paslaugų, gyvūnų atsisakoma arba jie perleidžiami.  2015 m. 76 proc. mūsų organizacijos gelbėtų egzotinių augintinių buvo gyvūnai, kurių savininkai jų atsisakė”, - aiškino jis.

 

Europos ateitis – leisti, o ne drausti

Kymantaitė pasakoja, jog istoriškai susiklostė taip, kad ES šalys turi sąrašus rūšių, kurias draudžiama laikyti. „Taip buvo bandoma sukontroliuoti egzotinių rūšių įvežimą ir laikymą šalies teritorijoje”, - aiškina ji.

Tokiuose sąrašuose yra baigtinis sąrašas gyvūnų rūšių, kurios negali būti laikomos kaip augintiniai. „Tačiau rinkoje nuolat pasirodo naujos rūšys ir jų auginimas namuose kelia grėsmę būsimiesiems gyvūnų laikytojams, visuomenei ir patiems gyvūnams. Draudžiamų laikyti rūšių sąrašams reikalinga nuolatinė peržiūra ir dažnas atnaujinimas, nes tam tikros tuo metu leidžiamos laikyti rūšies apsaugos statusas gali jau būti pasikeitęs. Dėl to draudžiamų laikyti rūšių sąrašai yra labai neefektyvūs ir sunkiai įgyvendinami”, - sakė B. Kymantaitė.

Todėl jau kelerius metus nevyriausybinės organizacijos siūlo ES šalyse priimti „Pozityvius” – leidžiamų laikyti rūšių – sąrašus, apimančius tik tas rūšis egzotinių gyvūnų, kurios gali būti lengvai laikomos kaip augintiniai žmonių namuose.

„Pozityvus sąrašas yra efektyviausias, labiausiai glaustas, prevencinis, lengvai įgyvendinamas ir ekonomiškai pagrįstas būdas reguliuoti prekybą egzotiniais augintiniais”, - sakė „Eurogrupės už gyvūnus” direktorė Reinekė Hamelirs (Reineke Hameleers). „Ši prevencinė sistema puikiai dera ir papildo esamus ES teisės aktus”.

 

Gyventojai pritaria egzotinių augintinių prekybos reguliavimui

Neįskaičiuojant zoologijos sodų, 2016 m. Lietuvoje buvo 88 Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) registruotos patalpos, kuriose prekiaujama gyvūnais augintiniais. Visgi, kaip pažymi P. Auštrevičius, didžioji dalis prekybos vyksta internetu ar pagal skelbimus spaudoje, o šios rinkos kontrolė nėra aiškiai reglamentuota ar priskirta konkrečiai valstybinei institucijai Lietuvoje, todėl oficialiai registruotų patalpų skaičius neatspindi realios situacijos šalies rinkoje.

Šalyje registruotų prekiautojų gyvūnais augintiniais duomenis, Lietuvoje per metus parduodama apie 13 tūkstančių penkiasdešimties skirtingų rūšių gyvūnų augintinių – žinduolių, paukščių, varliagyvių ir kitų. Didžioji jų dalis – importuojami iš ES. Tik 23 proc. gyvūnų augintinių yra išveisti Lietuvoje.

VMVT duomenimis, iš 2014-2015 m. šalyje išveistų ir iš kitų ES šalių įvežtų prekybai laikytų 30 tūkstančių gyvūnų, nugaišusių dėl ligų ir sužalojimų galėtų būti nuo 13 iki 22 proc. (apie 67 proc. sudaro graužikai ir apie 31 proc. – paukščiai).

2015 m. nevyriausybinės Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos atliktos internetinės Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, daugiausiai respondentų, turinčių egzotinius augintinius, laiko žinduolius (51 proc.). Toliau rikiuojasi ropliai (23 proc), paukščiai (12 proc.), žuvys (8 proc.) ir kiti gyvūnai. Didžioji dalis atsakiusiųjų gyvūnus pirko gyvūnų parduotuvėje (33 proc.), taip pat – pagal skelbimus laikraščiuose ir internete (30 proc.). 12 proc. gyvūnus gavo dovanų, 10 proc. pirko turguje, 8 proc. gyvūnai buvo atiduoti ankstesnių savininkų.

62 proc. respondentų mano, kad egzotiniai augintiniai gali pernešti parazitus ir ligų platintojus, tokiu būdu keldami riziką žmonėms, 58 proc. žino ar yra girdėję faktą, kad egzotiniai gyvūnai turi specifinius poreikius ir laikomi namų sąlygomis dažnai kenčia, o 48 proc. neigiamai vertina faktą, kad Europoje nuolat auga egzotinių rūšių, laikomų namuose kaip gyvūnai, skaičius. 55 proc. atsakiusiųjų pritartų, kad Lietuvos atsakingos institucijos imtųsi reguliuoti egzotinių gyvūnų rūšių, laikomų namuose kaip augintiniai, prekybą.