Paskutinė galimybė sustabdyti naktinių taikiklių medžioklėje įteisinimą

2016-09-20

Kartą balsavime atmestas, po to du kartus šalintas iš darbotvarkės dėl Seimo Statute numatytų terminų nesilaikymo, naktinių taikiklių projektas XIIP-3833(2) ketvirtą kartą bando įveikti visas užkardas. Šį trečiadienį (rugsėjo 21d.) jau beveik beišsiskirstantis Seimas vėl balsuos dėl jo priėmimo.

Kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis rytoj rinksimės prie Seimo rūmų išreikšti savo nepritarimą šiai įstatymo pataisai. Taip pat, Seimo narius pasieks mūsų laiškas: 

Lietuvos Respublikos Seimo nariams

Raginame nepritarti Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 6, 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIIP-3833(2) dėl žemiau išvardintų priežasčių.

Naktiniai taikikliai objektyviai nėra reikalingi:

Oficiali statistika rodo, kad šernų populiacija yra stipriai sumažinta (2013 m. apskaičiuota 61795 šernų, 2016 m. – jau tik 20839), o jų gausa ir tankumas atitinka užsibrėžtus tikslus: ne daugiau 25000 šernų

šalyje ir ne daugiau kaip 0,5 šerno kvadratiniame kilometre.

- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nepateikė įtikinamų argumentų, kad naktiniai taikikliai yra veiksminga priemonė. Iš keturių maro paveiktų ES šalių (Baltijos šalys ir Lenkija) tik Latvijoje leidžiami taikikliai, tačiau jų įteisinimas rezultatų nedavė. Kitos šalys taikiklių įteisinimo net nesvarsto.

- Lietuvoje įgyvendinama Europos maisto saugos tarnybos studijoje pasiūlyta kompleksinė strategija (efektyviau šalinti kritusių šernų kūnus, vengti populiacijos auginimo šėrimu, populiaciją mažinti įprasta medžiokle, taip pat medžioti daugiau patelių), kuri pasiteisina. Šioje studijoje naktiniai taikikliai buvo įvardinti kaip nepriimtina gyvūnijos valdymo priemonė.

 

Naktinių taikiklių įteisinimas padarys didelę žalą gyvūnijai ir jos apsaugai:

- Naktinių taikiklių naudojimas stipriai sumažina žvėrių galimybę pabėgti bei iš esmės panaikina jų ramybės periodą. Toks laukinės gamtos išnaudojimas prieštarauja lietuviškai ir europinei kultūrai, gyvūnijos apsaugos principams ir medžioklės etikai.

- Suintensyvėjusi medžioklė naktį padidins gyvūnų sužalojimų riziką ir patiriamas kančias. Taip pat naktiniai taikikliai, leidžiantys tamsoje šaudyti į žvėris, dar labiau išaugins brakonieriavimo mastą, nes didelė dalis brakonierių yra patys medžiotojai su legaliai laikomais ginklais.

- Nėra jokio būdo nustatyti ir įrodyti, ar žvėris buvo sumedžiotas su ar be taikiklio. Todėl negalės būti įgyvendinta kontrolė, ar naktiniai taikikliai naudojami tik šernų medžioklėje. O neveikiant kontrolei, naktiniai taikikliai bus naudojami šaudant ir kitas, – taip pat ir Berno konvencijos saugomas, – rūšis, taip darant žalą jų populiacijoms bei pažeidžiant konvenciją.

 

Pataisų priėmimo procesas silpnina pilietinę visuomenę:

- Gyvūnijos apsauga yra viešas interesas ir bendras visų piliečių reikalas. Visuomenė išreiškė savo neigiamą nuomonę, pasirašydama peticijas prieš taikiklius (beveik 11,000 parašų) bei prieš drastiškas maro suvaldymo priemones (virš 12,000 parašų). Su gyvūnija ir gamtos apsauga susijusios Lietuvos NVO, Aplinkos ministerija, už medžioklę atsakingi jos ekspertai, gyvūnijos apsaugos kontrolę atliekančios tarnybos, taip pat didelė dalis medžiotojų pasisako prieš naktinius taikiklius. Projektui nepritarė ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

- Iš trijų Lietuvos medžiotojų sąjungų tik vienos – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos – vadovai remia ir aktyviai agituoja už naktinių taikiklių įteisinimą. Abejonių dėl galimo verslo interesų propagavimo kelia tai, kad draugijos taryboje yra didžiausio Lietuvos ginklų ir šaudmenų pardavėjo UAB „Oksalis“ direktorius G. Misiukevičius, o draugijos pirmininkas Seimo narys Bronius Bradauskas yra aktyviausias taikiklių šalininkas.

- Praėjusių metų pavasarį prasidėjęs projekto nagrinėjimas Seime buvo dirbtinai skubinamas, buvo vengiama diskusijų, oponuojantys marginalizuojami ir menkinami. Nors projektas jau buvo atmestas Seime, jis teikiamas iš naujo. Visa tai rodo nusistatymą pataisas priimti bet kokiu būdu, taip pat smukdo ir taip žemą visuomenės pasitikėjimą Seimu bei politikais.

 

Pasirašančios organizacijos: Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Susivienijimas žali.lt, Lietuvos ornitologų draugija, Baltijos aplinkos forumas, Lietuvos gamtos fondas, Lietuvos miško savininkų asociacija, Labanoro klubas, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija