Kilus abejonėms dėl skaidrumo, nevyriausybininkai nutraukia bendradarbiavimą su Kauno savivaldybe

2017-02-06

Dėl neetiškų savivaldybės administracijos veiksmų trys iš keturių nevyriausybinių gyvūnų gerovės organizacijų nusprendė pasitraukti iš Kauno miesto savivaldybės visuomeninės Gyvūnų globos ir priežiūros tarybos.

Savivaldybės administracija, iš jos pasitraukusių nevyriausybinių organizacijų teigimu, vengia atvirai pateikti informaciją apie viešą konkursą laimėjusios bendrovės „Nuaras” veiklos rezultatus. „Nuaro” atliekamos benamių gyvūnų gaudymo paslaugos Kaune apmokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Maža to, Kauno savivaldybės administracija neetiškais veiksmais bando nutraukti nevyriausybinės organizacijos „Penkta koja” sutartį su miesto savivaldybe. Pagal ją „Penkta koja” Kaunui teikia bešeimininkių kačių kastracijos paslaugas.

Pastarąsias Kauno miesto savivaldybė praėjusiais metais įsigijo pirmąjį kartą. Pasiūlę mažesnę kainą, konkursą, kuriame dalyvavo ir „Nuaras“, šioms paslaugoms teikti laimėjo nevyriausybininkai. Per keturis paslaugos vykdymo mėnesius „Penkta koja“ pagavo ir kastravo daugiau nei 400 Kauno gatvėse gyvenančių bešeimininkių kačių. Vienos katės pagavimo, transportavimo, laikymo ir kastracijos kaina pagal sutartį vidutiniškai kainuoja 14 eurų.

Kauno valdininkų pastangos nutraukti sutartį su „Penkta koja“ prasidėjo tada, kai nevyriausybininkai paprašė savivaldybės administracijos suteikti informaciją apie kitos savivaldybės perkamos – benamių gyvūnų gaudymo – paslaugos rezultatus 2016 metais. Eilę metų šias paslaugas Kauno miestas perka iš „Nuaro”.

Vieno benamio gyvūno pagavimas, laikina globa ir eutanazija, pagal Kauno sutartį su „Nuaru“, mokesčių mokėtojams kainuoja vidutiniškai 30 eurų. Pagal „Nuaro“ viešai pateiktą 2015 metų statistiką iš viso į prieglaudą pateko 1110 gyvūnų.

 „Prevencinių iniciatyvų, kuriomis siekiama mažinti benamių gyvūnų skaičių Kaune, vis daugėja. Tačiau metų metus benamių gyvūnų paslaugą miestui teikiantis „Nuaras” tvirtina, kad sugaunamų gyvūnų skaičiai iš esmės nesikeičia ir savivaldybės sumokami mokesčių mokėtojų pinigai šios paslaugos atlikimui nemažėja. Todėl ir paprašėme savivaldybės šių duomenų”, - sakė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.

Pagal sutartį su Kauno savivaldybe „Nuaras“ nuo praėjusių metų turi užtikrinti, kad, suradus gyvūnui naujus namus, jis bus atiduodamas jau paženklintas mikroschema ir įregistruotas į valstybinį Gyvūnų augintinių registrą. Savivaldybė skyrė lėšų 680 gyvūnų paženklinti.

Nuostata dėl ženklinimo ir registravimo sutartyje atsirado Kauno miesto Gyvūnų globos ir priežiūros tarybai atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų iniciatyva, tikintis, kad taip bus užtikrintas vykdomos paslaugos skaidrumas ir atsekamumas, ir pagaliau sumažės mieste deklaruojamas benamių gyvūnų skaičius.

„Labai tikėtina, kad kasmet pateikiami sugautų benamių gyvūnų skaičiai yra dirbtinai padidinami, nes savivaldybė moka už kiekvieną pagautą, globotą ir eutanazuotą gyvūną. Siekėme, kad paslaugos atlikėjams nebeliktų landų to daryti. Bet įtariame, kad savivaldybės administracija skaidrumo ir atvirumo šioje srityje nesiekia, leisdami mokesčių mokėtojų pinigus naudoti neefektyviai”, - sakė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.

Netrukus po nevyriausybininkų prašymo pateikti viešus duomenis apie „Nuaro“ paslaugą, savivaldybės atstovai ėmėsi tikrinti „Penktą koją”.

„Savivaldybės atstovai važiavo į mūsų patalpas, tikrino kates kastruojančius veterinarijos gydytojus, reikalavo pateikti įvairius dokumentus. Tris mėnesius po kelis kartus siuntėme įvairius dokumentus, buvome priversti atsakinėti į jų raštus, kuriuose buvo formuluojami neaiškūs reikalavimai ir bandoma įrodinėti, kad mes pažeidžiame sutartinius įsipareigojimus. Kad apsiginti, į procesą buvome priversti įtraukti ir teisininkus, kurie, susipažinę su savivaldybės raštais, sutiko padėti nemokamai, nes visa situacija ėmėsi darytis absurdiška“, - sakė „Penkta koja“ atstovė Saulenė Taruškaitė-Vanebo.

Į pagalbą kolegoms atėjusi Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos atstovė pamatė, jog savivaldybės darbuotojai imasi visų įmanomų priemonių, kad vos pusmetį trunkanti, tačiau efektyvų rezultatą gyvūnų gerovės srityje teikianti sutartis su „Penkta koja“ būtų nutraukta.

„Lankantis vienoje iš seniūnijų seniūnė įjungė telefono garsiakalbį, kad galėčiau girdėti pokalbį su savivaldybės administracijos atstove, kuri nežinojo, kad garsiakalbis yra įjungtas. Pokalbio metu seniūnei atstovė teikė klaidinančią informaciją, aiškino nepasirašyti „Penktai kojai” reikalingų dokumentų ir tokiu atveju sutartis bus nutraukiama vienašališkai. Esu šokiruota ir nusivylusi tokia savivaldybės administracijos pozicija bei veiksmais. Visa tai matant mums darosi akivaizdu, kad savivaldybės administracija siekia nutraukti sutartį su „Penkta koja“ ir vėl turėti monopolinį paslaugos teikėją gyvūnų gerovės srityje, apie kurio teikiamas paslaugas už mokesčių mokėtojų pinigus nenori teikti viešos informacijos.

Dėjome pastangas, kad šioje srityje atsirastų skaidrumas, kuris atneštų teigiamų pokyčių. Buvome numatę finansiškai prisidėti prie bendrų iniciatyvų, tačiau, atsižvelgiant į administracijos veiksmus, nebematome galimybės bendradarbiauti“, – sakė B. Kymantaitė.

Dėl susidariusios situacijos iš Gyvūnų globos ir priežiūros tarybos pasitraukė trys iš keturių nevyriausybinių gyvūnų gerovės organizacijų: nevyriausybinė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija, Gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“ ir „Penkta koja“.