Laukinių kačių vakcinacija kastracijos metu

2013-05-22

Floridoje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas nustatyti, ar inaktyvuotų virusų arba gyvų modifikuotų virusų vakcinų injekcija laukinėms katėms anestezijos metu sukelia apsauginę reakciją.

Tyrimas buvo atliekamas sterilizuojant/kastruojant ir skiepijant laukines kates. Kiekviena katė buvo vakcinuojama nuo kačių panleukopenijos (FVP), herpes (FHV), kalcivirusų (FCV), leukemijos virusų (FeLV) ir pasiutligės (RB). Tyrimas atliktas 61 laukinei katei. Vakcinų injekcija vykdyta iškart po operacijos. Antivirusinių antikūnų titrai (išskyrus FeLV) buvo įvertinti serumo pavyzdžiuose paimtuose prieš operaciją ir 10 savaičių po operacijos.

Prieš operaciją kai kurios katės serume turėjo apsauginių antikūnų titrus prieš FPV (33%), FHV (21%), FCV (64%) ir RV (3%). Po vakcinacijos proporcija kačių turinčių serume antikūnų titrus padidėjo FPV (90%), FHV (56%), FCV (93%), ir RV (98%).

Laukinių kačių imuninis atsakas į vakcinacijas operacijos metu teigiamas. Vakcinų naudojimas „Pagauk – Sterilizuok – Paleisk“ (sutr. PSP) programose apsaugo individualių kačių sveikatą ir sumažina ligų židinius populiacijose.

 

Plačiau apie tyrimą

Laukinės katės sėkmingai prisitaikė prie beveik kiekvienos ekologinės nišos – kaimuose, miestuose, ekstremaliai karštose ir šaltose pasaulio vietose. Kai kuriose vietovėse laukinių kačių papuliacija yra didesnė nei naminių kačių, laukinės katės yra pagrindinis perteklinės kačių populiacijos šaltinis. Laukinių  kačių įtaka augintinių gerovei, visuomenės sveikatai ir aplinkai yra labai kontraversiška tema. Dažnai nesutariama dėl metodų laukinių kačių populiacijai kontroliuoti.

Populiariausia alternatyva masinei laukinių kačių eutanazijai yra programa PSP. Programos metu katės pagaunamos, kastruojamos ir grąžinamos į tas pačias kolonijas. Programos metu taip pat įvertinama kačių sveikatos būklė, tikrinama dėl užsikrėtimo infekcinėmis ligomis, gydomos ligos ir sužeidimai, vakcinuojama, gydoma nuo parazitų, socializuotoms katėms ieškoma šeimininkų.

Įvairiose gyvūnų gerovės gairėse pasisakoma prieš vakcinos administravimą anestezijos ir operacijos metu. Tai argumentuojama nesaugumu, nes anestezija gali paslėpti reakcijos į vakciną požymius, ir gyvūnui nebus suteikta skubi pagalba. Taip pat neaiškus vakcinos efektyvumas tokiomis sąlygomis, nes fiziologinis stresas, operacija, anestezija veikia imuninį atsaką – limfocitų, citokinų, fagocitų veiklą, B ir T limfocitų dalijimąsi, antikūnių produkciją. Vakcinos katėms  niekada ankščiau nebuvo eksperimentais išbandytos anestezijos ir operacijos metu, todėl jų efektyvumas tokiomis sąlygomis buvo nenustatytas.

Dažnai PSP programose katės nėra skiepijamos, nes manoma, kad dėl streso vakcina bus neefektyvi. Pristatomo tyrimo tiklas nustatyti, ar vakcinų administravimas katėms operacijos metu sukuria serume apsauginius antivirusinių antikūnų titrus.

 

Tyrimo  metodika

61 laukinė katė surinkta iš 12 kolonijų esnačių Šiaurės ir Pietų Floridoje nuo Kovo iki Liepos 2005 metais. Visos katės buvo laukinės, laisvai klajojančios, bešeimininkės, neprijaukintos. Katės buvo gaudomos naudojant tinklinius narvus – spąstus.

Anestezija. Vykdyta intraraumeninė injekcija. Injekcijos sudėtis – tiletaminas (9.6 mg), zolazepamas (9.6 mg), ketaminas (19.2 mg),  ksilazinas (4.8 mg). Po operacijos anestezija panaikinta naudojant johimbiną (0,6 mg). Tuo metu matuota kačių rektalinė temperatūra. Anestezijos laiku laikytas laiko tarpas nuo anestetikų iki johimbino suleidimo.

Pavyzdžių surinkimas. Anestezijos metu buvo paimti 6 ml veninio kraujo. Po 30 min. mėgintuvėliai centrifuguoti 20 minučių. Serumas surinktas ir laikytas 20°C temperatūroje iki analizės.

Operacija. Anestezuotos katės buvo apžiūrėtos, pasvertos, remiantis svoriu ir dantų būkle nustatytas jų amžius. Katės, kurios turėjo laikinus iltinius dantis buvo priskirtos prie 4 – 6 mėnesių  (pirmos) amžiaus grupės; kurios turėjo nuolatinius iltinius dantis  – prie vyresnių kačių (antros) grupės. Tik katės vyresnės nei 4 mėnesių buvo įtrauktos į tyrimą, siekiant išvengti imuninio atsako dėl pasyvaus imuniteto sukurto motinos antikūnų. Standartine technika atlikta ovariohisterektomija arba kastracija. Anestezijos metu katėms taip pat pašalintas 1 cm kairės ausies galiukas, katės identifikuotos mikroschemomis. Po 24 valandų katės paleistos į savo kolonijas.

Vakcinacija. Katės vakcinuotos iškart po operacijos. Visoms katėms buvo suleista poodinė inaktyvuota FeLV ir RV vakcina. Daliai kačių į poodį suleistos FPV, FHV, FCV inaktyvuotus virusus turinčios vakcinos. Kitai daliai į  poodį suleistos FPV, FHV, FCV modifikuotus gyvus virusus turinčios vakcinos.

 

Po 2 mėnesių katės buvo sugautos ir identifikuotos pagal mikroschemą. Tuomet nuramintos naudojant metedominą. Paimti 6 ml kraujo. Buvo įvykdyta papildoma FPV, FHV, FCV, FeLV vakcinacija. Katės tą pačią dieną paleistos į savo kolonijas.

Serologiniai įvertinimai. Laboratorijoje buvo nustatyti visų kačių abiejų kraujo pavyzdžių anktikūnų titrai. Titrai nustatyti FPV, FHV, FCV, o FeLV antikūnų titras nekoreliuoja su apsauga nuo leukemijos, todėl buvo nenustatytas.

 

Rezultatai

Iš visų tyrime dalyvavusių kačių 57 procentai buvo patelių, 43 – patinėlių. 92 procentai kačių buvo iš antros amžiaus grupės, 8 – iš pirmos. FPV, FHV, FCV inaktyvuotos arba modifikuotos vakcinos buvo leidžiamos atsitiktinai. Anestezijos trukmė buvo apie 44 minutės, temperatūra po anestezijos buvo apie 36,4°C. Kačių svoris pirmo pagavimo metu buvo apie 2,95 kg, antro pagavimo metu – 3,34 kg.

Serumo anti – FPV antikūnų titras. 46 procentai kačių prieš vakcinaciją turėjo antikūnų prieš FPV dėl ankstesnio persirgimo liga arba vakcinacijos. Bet tik 33 procentams kačių antikūnų kiekis buvo pakankamas tinkamam imuniniam atsakui. Katės skiepytos modifikuota gyva FPV vakcina serume antikūnų turėjo žymiai daugiau nei katės skiepytos inaktyvuota vakcina.

Serumo anti – FHV antkūnų titras. 28  procentai kačių pieš vakcinaciją turėjo antikūnų prieš FHV dėl ankstesnio persirgimo liga arba vakcinacijos. Bet tik 21 procentams kačių antikūnų kiekis buvo pakankamas tinkamam imuniniam atsakui. Katės skiepytos inaktyvuota vakcina FHV serume antikūnų turėjo žymiai daugiau nei katės skiepytos modifikuota gyva vakcina. Skiepijant modifikuota gyva vakcina antikūnų serume nepadaugėjo.

Serumo anti – FCV antikūnų titras. 90  procentų kačių pieš vakcinaciją turėjo antikūnų prieš FCV dėl ankstesnio persirgimo liga arba vakcinacijos. Bet tik 64 procentams kačių antikūnų kiekis buvo pakankamas tinkamam imuniniam atsakui. Antikūnų kiekis serume po vakcinacijos nesiskyrė tarp kačių skiepytų inaktyvuota ar modifikuota gyva vakcina.

Serumo anti – RV antikūnų titras. Visos katės skiepytos inaktyvuota vakcina. 3 procentai kačių pieš vakcinaciją turėjo antikūnų prieš FHV dėl ankstesnio persirgimo liga arba vakcinacijos.

Labiausiai tikėtina, kad antikūnų radimas serume prieš vakcinaciją rodo ligos protrūkius populiacijoje. Nors antikūnų buvimas serume yra ne vienintelis veiksnys lemiantis atsparumą ligai, kitus veiksnius, pvz. natūralų ląstelinį imunitetą, sudėtinga įvertinti. Remiantis antikūnų titrų duomenimis prieš vakcinaciją, galima teigti, kad didesnė dalis kačių turi riziką užsikrėsti virusinėmis ligomis, nuo kurių gali apsaugoti skiepai.

Tyrime dalyvavusios katės po operacijos ir skiepų, buvo paleistos ir pakartotinai sugautos po 10 svaičių norint įvertinti serologinį atsaką į vakcinaciją. Didžioji dalis kačių įgijo imunitetą, serume buvo apsauginių antikūnų prieš FPV (90%), FHV (56%), FCV (93%), and RV (98%). Laukinių kačių vakcinacija operacijos metu gali apsaugoti jas nuo virusinių ligų 3 – 7 metus. Tyrime naudotos inaktyvuotos ir gyvos modifikuotos vakcinos sukūrė vienodą antivirusinių antikūnų titrą serume. Išimtis buvo FHV gyva modifikuota vakcina, kuri nepadidino antikūnų kiekio serume. Kai tuo tarpu inaktyvuota FHV vakcina padidino antikūnų titrą nuo 16 iki 81 procento. Tačiau kraujas po vakcinacijos buvo tiriamas tik vieną kartą, todėl nebuvo galima pastebėji galimo imuninio atsako kitimo laikui bėgant. Tyrime buvo naudotos vieno gamintojo vakcinos. Nes skirtingų gamintojų vakcinų sudėtis gali skirtis.

Panašus tyrimas ankščiau buvo atliktas ir šunims. Šuniukai nuo 4 iki 6 mėnesių amžiaus buvo skiepijami nuo šunų maro (CDV). Dalis šunų buvo kontrolinė grupė, kitai daliai atlikta pilvo ertmės atvėrimo operacija naudojant anesteziją. Per 14 dienų visi šunys serume turėjo anti – CDV antikūnų tirtą. Tarp grupių nebuvo jokio reikšmingo skirtumo. Kitame tyrime 6 savaičių šuniukai buvo skiepijami nuo  šunų parvoviruso (CPV) ir pasiutligės (RV). Viena grupė buvo kontrolinė, kita grupė skiepyta operacijos metu. Antikūnų titras padidėjo abiejose grupėse, tirta 10 ir 20 dieną po vakcinacijos. CPV antikūnų titras buvo vienodas abiejose grupėse, bet RV antikūnų titras buvo didesnis kontolinėje grupėje. Taip nutiko dėl to, kad jaunikliai iš motinos gavo antikūnų prieš RV, todėl vakcina nesuveikė, o antikūnų prieš  CPV negavo, todėl vakcinacija buvo sėkminga. Trečiame tyrime šunys buvo vakcinuoti laiko tarpe – 10 dienų prieš operaciją ir 3 dienos po operacijos, CDV ir CPV vakcinomis. Po dviejų savaičių antikūnų titrai buvo padidėję. Taip pat yra ištirtas vakcinacijos veiksmingumas šunims, kurie vartoja kortikosteroidus. Bigliai tris savaites vartojo prednizoloną. Tuomet vakcinuoti gyva modifikuota vakcina pireš CDV. Po trijų dienų buvo veikiami šunų maro virusu. Visi šunys buvo atsparūs virusui nepaisant to, kad vartojo prednizoloną, ir kad laiko tarpa starp vakcinacijos ir veikimo virusu buvo trumpas.

Anestezuotų gyvūnų imunizacija yra įvertinta ir tarp kitų gyvūnų rūšių. Laukinių gyvūnų ligų prevencijos programose gyvūnai dažnai anestezijos metu yra skiepijami. Analogiški tyrimai yra atlikti žiurkėms, pelėms, viščiukams, visais atvejais vakcinuojant anestezijos metu antikūnų titras padidėja, kaip ir vakcinuojant neanestezuotą gyvūną.

Šio tyrimo rezultatai pateikia išvadas, kad vakcinuojant laukines kates kastracijos metu sukuriamas tinkamas imuninis atsakas, tai parodo antivirusinių antikūnų titro tyrimas po 10 savaičių. Serumo tyrimai prieš vakcinaciją rodo, kad laukinės katės turi riziką užsikrėsti FCV, FHV, FPV, RV. Skiepijant kates programos PSP metu galima apsaugoti jas nuo infekcijų ir sumažinti ligų dažnumą laukinių kačių populiacijose. Rekomenduojama kates vakcinuoti iškart atlikus operaciją, prieš pasibaigiat anestetikų veikimui. Tuomet bus galima lengviau pastebėti neadekvačią organizmo reakciją į vakciną. Jeigu dėl programos lėšų trūkumo nėra galimybių skiepyti visas kates, rekomenduojama skiepyti bent tas, kurios gyvena padidintos rizikos zonose. Tačiau visos katės turėtų būti skiepijamos nuo pasiutligės.

 

Parengė Greta Varanavičiūtė

Straipsnis parengtas pagal Juornal of the American Veterinary Medical Association (Mokslinis pranešimas)