Augintinių registras – apsauga nuo į šalį grįžtančios pasiutligės

2015-12-04

Šiandien kreipėmės į Premjerą Algirdą Butkevičių prašydami kaip įmanoma skubiau patvirtinti valstybinio Gyvūnų augintinių registro įsteigimą Vyriausybėje, pabrėždami, kad vienas svarbiausių tokio registro tikslų – efektyvus pasiutligės kontrolės įgyvendinimas.

Iki šios dienos, nesant visuotinės prievolės ženklinti ir registruoti laikomus pasiutligei imlius augintinius yra itin sudėtinga kontroliuoti jau daugiau nei 10 metų galiojančią įstatyminę prievolę skiepyti tokius augintinius nuo pasiutligės.

„Didelė dalis augintinių savininkų nesuvokia šios ligos pavojingumo ir rizikos jų augintiniams ja užsikrėsti sukeliant skausmingas pasekmes pačiam savininkui, jo šeimai, visuomenei ir augintinio gerovei”, – pabrėžė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.

Vos prieš kelias dienas užfiksuotas atvejis Dysnos kaime (Didžiasalio sen., Ignalinos r.), kai pasiutlige serganti lapė apkandžiojo voljere laikomą šunį. Šuo nebuvo vakcinuotas nuo šios pavojingos ligos, todėl teko jį užmigdyti. Šuns šeimininko visa šeima privalėjo pasiskiepyti nuo pasiutligės.

Po trejų metų pertraukos šiemet tai jau antras pasiutligės atvejis Lietuvoje. Pirmasis buvo nustatytas spalio pabaigoje tame pačiame kaime į gretimą sodybą atklydusiam usūriniam šuniui.

„Tiek mieste, tiek kaimo vietovėse dėl neatsakingo savininkų elgesio nuolatos valkatauja benamiai šunys ir katės. Jų gailintys gyventojai neretai priglaudžia juos parsinešdami į savo namus. Atsižvelgiant į tai, kad, ypatingai – kaimo vietovėse, kur yra didesnis skaičius laukinių gyvūnų, galinčių užkrėsti valkataujančius gyvūnus pasiutlige, žmogaus geranoriškas siekis padėti benamiui gyvūnui gali baigtis tragiškomis pasekmėmis”, - sakė B.Kymantaitė.

Dabartiniu metu nuo pasiutligės pasaulyje kasmet vis dar miršta daugiau kaip 55 tūkst. žmonių ir milijonai gyvūnų. Daugumą žmonių mirčių lemia užsikrėtusio šuns įkandimas, o 30-60 proc. šunų įkandimų aukų yra 15 metų nesulaukę vaikai.

Lietuvoje per pastaruosius 40 metų pasiutligės virusu užsikrėtė ir mirė 10 žmonių. Kasmet nuo pasiutligei imlių naminių gyvūnų įkandimų nukenčia apie 6000 Lietuvos gyventojų, iš kurių 25 proc. sudaro vaikai iki 15 metų amžiaus.

Kasmet nukentėjusių žmonių skiepijimas nuo pasiutligės Valstybinėms ligonių kasoms kainuoja virš 120 tūkst. EUR. Pasiutligės gydymo kursas kainuoja apie 38 EUR, o jei sužalojimai labai rimti (įkandimai galvos, veido srityje ir pan.) – yra naudojamas imunoglobulinas, kurio viena ampulė kainuoja apie 136 EUR. Per du pastaruosius metus skiepų kursas nuo pasiutligės buvo taikomas 7043 asmenims.

„Vienintelė prevencinė pasiutligės priemonė – augintinių laikytojų atsakingumas. Augintinių savininkai privalo laikytis gyvūno laikymo taisyklių. Jie neturi leisti, kad jų gyvūnas keltų grėsmę aplinkiniams. Ir svarbiausia – jis turi būti kasmet paskiepytas nuo pasiutligės”, - rašoma Vyriausybės vadovui adresuotame laiške.

Įvedus privalomą ženklinimą ir atsiradus valstybiniam Gyvūnų augintinių registrui, pasiutligei imlių augintinių savininkai turės suženklinti savo augintinius, o paskiepijus augintinį nuo pasiutligės tai atlikęs veterinarijos gydytojas turės suvesti atlikto skiepo datą. Tokiu būdu atsiras efektyvus ne tik gyvūnų savininko atsekamumo mechanizmas, tačiau ir efektyvus privalomų skiepų nuo pasiutligės kontrolės būdas, užtikrinantis pačių savininkų bei visuomenės apsaugą ir gyvūnų gerovę.

 

Primename, kad Seimas dar 2012 metais priėmė sprendimą, kad nuo 2016-ųjų sausio 1d. visi šunys, katės ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre, tačiau Vyriausybė dar turi patvirtinti šią nuostatą įgyvendinančius dokumentus. 

Žemės ūkio ministrė ir Seimo narė Virginija Baltraitienė siekė panaikinti  privalomo pasiutligei imlių augintinių ženklinimo įvedimą, tačiau gruodžio 1d. Seimo nariai balsų dauguma atmetė tokią įstatymo pataisą.

Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius pasisako už visuotinį augintinių ženklinimą, bet pabrėžia, kad būtina rasti būdus, kaip paskatinti žmones tai daryti, nepulti iš karto bausti, pagal galimybes padėti nepasiturintiems, tvarkingiems gyvūnų savininkams.

Suprasdami, kad privalomas augintinių ženklinimas gali neigiamai paveikti socialiai remtinas, mažas pajamas gaunančias visuomenės grupes bei gyventojus, gyvenančius kaimo vietovėse, kur pragyvenimo lygis ir laikomų augintinių skaičiai yra didesni, nevyriausybinių gyvūnų globos organizacijų sektorius, bendradarbiaudamas kartu su rajonuose dirbančiais veterinarijos gdytojais yra pasiruošęs prisidėti prie pagalbos valstybei didinat tokios paslaugos prieinamumą įvairioms visuomenės grupėms. Planuojame kiekvienam, laikančiam daugiau ne du augintinius, trečią, ketvirtą ir t.t. suženklinti nemokamai, organizuoti ženklinimo akcijas su ženklia nuolaidą, taip pat nuolatinę teisingos ir aktualios informacijos sklaidą gyventojams viešoje erdvėje apie tai, kur ir kaip galima atlikti augintinių ženklinimą, bei tokios procedūros atlikimo naudą.

 

Privalomo ženklinimo įvedimą Lietuvoje nuo 2016m. sausio 1d. palaiko Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės gyvūnų globos organizacijos:

 

Všį Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija

VšĮ „Dogspotas“

VšĮ Gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“

VšĮ „Rainiukas“.

VšĮ „Beglobis“

VšĮ „Tautmilės globa“

VšĮ „Šiaulių letenėlė“

VšĮ „Lesė“

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“

VšĮ „Penkta koja“

VšĮ „Šlapia nosytė“

VšĮ „Katino svajonė“

VšĮ „Būk mano draugas“

VšĮ „Gyvūnų globos namai 5 pėdutės“

VšĮ „Gyvūnų namai“

VšĮ „SOS gyvūnai“

Lietuvos kinologų draugija