Argumentai: už ar prieš religinį skerdimą?

2013-11-14

Teikiame mūsų paaiškinimus į pataisos dėl skerdimo pagal religines apeigas įteisinimo iniciatoriaus, Seimo nario V. Gapšio, pateiktus argumentus žiniasklaidoje:

 

„Verslininkams atsivėrusios galimybės eksportuoti mėsą į Arabų šalis ir Izraelį. Mūsų kaimynų lenkų pasirinkimas drausti tokį gyvulių skerdimą Lietuvai galėtų išeiti į naudą.”

Jei Lietuva pradės masinį gyvulių skerdimą bei halal ir košerinės mėsos eksportą į Izraelį ir Arabų šalis, tuomet kita šalis (tikriausiai Lenkija) užims Lietuvos rinkoje atsiradusias nišas, importuodama mėsą Lietuvos vartotojams. Prekyba vidaus rinkoje arba prekyba su kaimyninėmis šalimis visada yra saugesnis pasirinkimas, nei prekyba už tūkstančių kilometrų. Izraelis ir Arabų valstybės (mažiau Turkija) yra valstybės, linkusios į politinius konfliktus, o dėl politinių konfliktų gali būti užblokuojamos rinkos. Ar parlamentarai, dirbantys Lietuvos piliečių vardu, tikrai turėtų palaikyti pasiūlymą, ne tik sukeliantį kančią tūkstančiams gyvūnų, bet ir paverčiantį Lietuvos mėsos pramonę būti priklausoma nuo rizikingo eksporto į užsienio šalis; taip pat pasiūlymą, kuris potencialiai gali paskatinti mėsos kainos kilimą vidaus rinkoje Lietuvos vartotojams?

 

„Gyvi galvijai buvo gabenami į Izraelį. Paskerdžiant galviją Lietuvoje galima sukurti papildomos pridėtinės vertės. Jeigu seniau jį išveždavo gyvą, o dabar paskerstume – tai būtų naudingiau Lietuvai.”

Pataisos iniciatorius vis mini pataisos naudą Lietuvai, tačiau nepateikia jokių duomenų, kuo toks skerdimo būdas būtų naudingas Lietuvai ir jos piliečiams, o ne tik keliems į jį besikreipusiems verslininkams kurių politikas iki šiol nesutinka viešai įvardinti. V.Gapšys taip pat nėra pateikęs sąmatos, kiek lėšų iš valstybės biudžeto ir mokesčių mokėtojų pinigų bus reikalinga taisyklių, reglamentuojančių šį skerdimo būdą, sukūrimui, įgyvendinimui ir valstybinių pareigūnų, kontroliuojančių taisyklių laikymąsi, darbo užmokesčiui.

 

Tokia pataisa – logiškas ir svarbus žingsnis, sukursiantis daugiau darbo vietų.”

Judaizmo bei Islamo religijose yra nustatytos aiškios procedūros halal ir košeriniam skerdimui: tai atlikti gali tik apmokytas religingas judėjas ar musulmonas. Taigi, įteisinus skerdimą pagal religines apeigas, į darbą turėtų būti priimami tik tikri judėjai ir musulmonai.

 

Jeigu būtų reglamentuota tokia galimybė verslui, galbūt atsirastų ir daugiau galvijų augintojų.”

Be ekonominių pagrindų Lietuvoje turėtų būti svarbi ir šalies kultūra, moralė, pripažinimas, kad gyvūnas yra būtybė, galinti jausti skausmą. Ar finansinė nauda gali pateisinti  visas priemones, sukeliančias gyvūnams skausmą ir kančią? Ar Lietuvoje reikia kuo daugiau galvijų augintojų, kurie, skatinami materialinių troškimų, taip elgtųsi su gyvūnais? Mūsų nuomone, efektyvios eksporto politikos troškimas negali būti svarbesnis už moralines normas, draudžiančias žiauriai elgtis su gyvomis būtybėmis.

 

„Kaimuose gyvūnai jau daugybę metų skerdžiami be apsvaiginimo.“

Ar kurdami įstatymus Lietuvoje, dairysimės į kaimuose vykdomą praktiką? Ne paslaptis, kokiais būdais kaimuose dažniausiai atsikratoma kačių ir šunų vadomis – juos užkasant ar skandinant – negi tai reiškia, kad gyvūnų apsaugos įstatymu turime legalizuoti ir tokius gyvūnų žudymo būdus, nes būtent dažniausiai taip elgiamasi Lietuvos kaimuose? Ne! Įstatymų leidėjai ir Seimo nariai turėtų ieškoti būdų ir galimybių kaip įmanoma greičiau likviduoti žiaurumą, Lietuvos kaimuose įsigalėjusį gyvūnų ir, apskritai, žmonių atžvilgiu, o ne koreguoti Lietuvos įstatymus, atsižvelgdami į kaimuose priimtiną elgseną.

 

„V. Gapšys tikina suprantantis ir gyvūnų teisių gynėjų susirūpinimą, tačiau, anot jo, tokiais būdais pasaulyje yra skerdžiama daug kur ir „mes visų gyvūnų nuo tokio skerdimo neapsaugosime.“

Akivaizdu, kad Seimo narys vadovaujasi požiūriu „jei nedarai visko, tai nedaryk nieko”. Jei šiandien neturime galimybės apsaugoti visus gyvūnus, argi tai leidžia neginti tų, kuriuos, pasitelkdami teisines priemones, galime apsaugoti?

 

„Pagal žydų religinius niuansus, nepaisant to, kad gyvulys skerdžiamas jo neapsvaiginus, siekiama, kad skerdimo būdas nebūtų žiaurus, o gyvūnas patirtų kuo mažiau skausmo ir streso.“

Deja, siekiai yra viena, o atlikti tyrimai įrodo ką kita. Europos maisto saugos tarnybos atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad neapsvaiginti paukščiai po kaklo arterijų perpjovimo išlieka sąmoningi iki 2,5 min, galvijai – iki 2 min, o kartais net iki 4 min. Įsivaizduokime save, tokias pat juslias būtybes, chirurginės operacijos metu be anestezijos. Žmogus yra mažiau atsparus skausmui nei gyvūnas, todėl kęsdamas itin stiprų skausmą, kurio nebegali iškęsti, jis tiesiog netenka sąmonės. Prieš skerdimą neapsvaiginti gyvūnai skausmą iškenčia būdami visiškai sąmoningi ir nugaišta tik nukraujavę. Skerdžiant gyvūną be apsvaiginimo jis gali nugaišti per ilgesnį ar trumpesnį laiko tarpą, tačiau  visą laikotarpį iki nukraujavimo jis jaučia tokį pat skausmą bei kančią.

Europos veterinarijos gydytojų federacija (EVGF), vienijanti 32 Europos Sąjungos veterinarijos gydytojų asociacijas (viena jų – Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija) teigia, kad atsižvelgiant į gyvūnų gerovę ir jaučiant pagarbą gyvūnams – jausmus turinčioms būtybėms – negalima praktikuoti gyvulių skerdimo be išankstinio apsvaiginimo dėl šių priežasčių:

-  laikas, kol neapsvaigintas skerdžiamas gyvūnas praranda sąmonę, siekia net kelias minutes. Per šį laikotarpį gyvūnas patirtų skausmą dėl atsiradusios atviros žaizdos: perpjautos gerklės, kraujagyslių, nervų; taip pat gyvūnas jaustų „skandinimo“ savo paties krauju kančias ir dusulį.

-  skerdimas be išankstinio apsvaiginimo dažniausiai reikalauja papildomo gyvūno suvaržymo, kuris sukelia dar daugiau streso ir taip išsigandusiam gyvūnui.

 

Svarbiausi gyvūnų apsaugos argumentai:

Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą (galiojantį nuo 2013-01-01) ūkinių gyvulių skerdimas jų neapsvaiginus priskiriamas žiauriam elgesiui su gyvūnais, taip pat kaip ir šie veiksmai:

-  gyvūnų operavimas jų nenuskausminus;

-  gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas;

-  veterinarinės procedūros, atliekamos, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių,     snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar    pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą (išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus  teisės aktuose numatytus atvejus bei veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos);

-  gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą,    kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas;

- gyvūnų mokymas ir dresavimas, naudojant žalojančias, skausmą ir kančią sukeliančias priemones;

- žalingų,  netinkamų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams;

- nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas ir kt.

Įstatymu leidžiama skersti ūkinius gyvūnus religinių apeigų tikslu, tik juos prieš tai apsvaiginus ir laikantis skerdžiamų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nors ūkiniai gyvūnai, dėl žmonių vartojimo, neturi pasirinkimo mirti ar gyventi, įstatymas kelia ypatingus reikalavimus šių gyvūnų apsaugai prieš juos paskerdžiant, t.y. įstatymas įpareigoja, kad ūkiniai gyvūnai turi būti apsaugoti nuo išgąsčio, skausmo arba kančių juos perkeliant, varant į aptvarus, pančiojant, svaiginant ir skerdžiant. Šių įstatyminių įpareigojimų nesilaikymas gali būti priskiriamas prie žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo, už ką asmenys gali būti patraukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

Europos maisto saugos tarnybos atliktas tyrimas parodė, kad neapsvaiginti galvijai po kaklo arterijų perpjovimo išlieka sąmoningi iki 2 min., o kartais net iki 4 min. Priėmus siūlomą pataisą dėl ūkinių gyvūnų skerdimo be apsvaiginimo, būtų paneigti visi šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Gyvūnų apsaugos įstatyme išvardinti punktai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, nes būtų pripažinta, kad ir bet kokiu kitu įstatyme įvardintu žmogaus veiksmu gyvūnui sukeltas skausmas (ausų, uodegų karpymas, operavimas be apsvaiginimo, mušimas, kankinimas ir pan.) nėra pagrindas traukti asmenį administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. 

 

Jei Jums svarbi ūkinių gyvūnų apsauga išreišk DELFI apklausoje savo nepritarimą religinių skerdimo metodų įteisinimui Lietuvoje pasirinkus atsakymą „NE“!  http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/pasiulymas-vertas-musulmonu-milijonu.d?id=63091876#ixzz2iZWPDPVE

 

Kartu su mumis pasirašydami Peticiją savo poziciją šiuo klausimu pareiškė daugiau nei 5000 Lietuvos piliečių, kurie nėra abejingi gyvūnams ir siekia gyventi šalyje, kurioje laikomasi aukštų gyvūnų apsaugos ir gerovės standartų.