Pavyko apsaugoti šunis mišrūnus, kuriuos buvo siekiama pripažinti pavojingais šunimis

2014-04-16

Penktadienį (balandžio 11d.) Seimo Kaimo reikalų komitetas atmetė  Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) paruošto Gyvūnų gerovės apsaugos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo buvo siekiama sudaryti galimybę bet kurį šunį mišrūną, kuriam nėra išduotas kilmės ir veislės patvirtinimo dokumentas ir kuris turi VMVT pripažintų „pavojingų“ šunų veislių kinologiniuose standartuose nurodytų būdingų požymių, pripažinti pavojingu šunimi ir priėmė sprendimą grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Kaimo reikalų komitetas, kuris buvo paskirtas pagrindiniu komitetu pateikiant išvadą dėl  tokios įstatymo pataisos, pasiūlė projekto iniciatoriams tobulinti šį teisės aktą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pateiktas pastabas bei į Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės ir Lietuvos kinologų draugijos prezidentės Ramunės Kazlauskaitės pastabas, kurioms Komitetas pritarė.

Tokį pat sprendimą priėmė įstatymo pataisą svarstyti paskirtas papildomas Seimo Aplinkos apsaugos komitetas.

Žemiau pateikiame pagrindines pastabas, kurios buvo nurodytos prie šio įstatymo projekto. Pagal Seimo statutą, net ir nepritarus komitetams, įstatymo projektas vis tiek teikiamas svarstymui seimo nariams. Tokiu atveju seimo nariai turi teisę:

 -  Pritarti pagrindinio komiteto pateiktoms išvadoms ir grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti

-  Paskirti kitą pagrindinį komitetą, kuris dar kartą svarstytų įstatymo projektą

Seimas negali priimti įstatymo projekto, jei tokiam projektui nepritaria paskirtas pagrindinis komitetas.

Data, kada Seimas svarstys įstatymo projektą ir priims sprendimą, dar nėra nustatyta. Sekite mūsų naujienas, kuriose paskelbsime svarstymo datą, kai tik ji bus nustayta.

 

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės ir Lietuvos kinologų draugijos prezidentės Ramunės Kazlauskaitės pastabos:

 - Manome, kad šunų skirstymas į kovines ir pavojingas veisles ar jų mišrūnus turėtų būti panaikintas, kaip neefektyvus ir jokiais faktais nepagrįstas šunų įkandimų kontrolės sprendimas. Taip pat šunų priskyrimas tam tikros veislės mišrūnams, remiantis išvaizdos bruožais yra itin klaidingas ir gali sukelti didelių valstybės finansinių išlaidų bei žiaurių pasekmių gyvūnams augintiniams

 - Norime pabrėžti, kad šunis priskiriant veislei pagal standarte nurodytus požymius, atsiras piktnaudžiavimo galimybė, nes šunų veislių standartuose nurodyti ne tik išoriniai požymiai, bet ir būdo bruožai, tipiški veislei. Pavyzdžiui Stafordšyro bulterjero FCI standarto ištrauka „Labai protingas ir prieraišus, ypač su vaikais“. Vadinasi šuns prieraišumas gali būti vertinamas kaip pavojingos šuns veislės standarto bruožas, kuris patį geriausią šunį leis priskirti pavojingo šuns mišrūnui.

 - Lieka neaišku kas atliks tokių šunų vertinimą pagal standartus, nes tokiam vertinimui atlikti reikalingos specialios žinios. Specialistai, galintys tai atlikti yra tik didžiuosiuose šalies miestuose, tačiau poreikis tokio vertinimo atsiras visoje Lietuvoje (kaimo vietovėse ir pan.) Norint, kad specialistai atliktų tokį darbą, jis turės būti apmokamas, kas pareikalaus papildomų išlaidų tokio įstatymo įgyvendinimui. Taip pat nėra aiški specialistų įvertinimo apskundimo galimybė ir nepriklausomas šuns vertinimas teisme.

 - Nepaisant to, kad šunų veislių skirstymas į kovines ir pavojingas nesumažina šunų įkandimų skaičiaus, tokių teisės aktų įgyvendinimas dar yra ir labai brangus, turi neigiamų pasekmių atsakingiems šunų augintojams. Siekis reglamentuoti kovinių ir pavojingų veislių mišrūnų nustatymą pagal išvaizdą kelia itin didelį nerimą, nes tai atveria kelius tiesiog atimti ir nužudyti tūkstančius draugiškų ir jokio pavojaus nekeliančių, kilmės dokumentų neturinčių mišrūnų augintinių. Ir tai bus daroma ne dėl pavojingo šuns elgesio, o tik dėl to, kad savo išvaizdoje šuo turės kovinės ar pavojingos veislės standarto požymį. Teisinį reglamentavimą nukreipiant ne į realų pavojų savo elgsena keliančius šunis, o tik į tam tikras veisles bei jų mišrūnus, mokesčių mokėtojų pinigai bus naudojami šunų mišrūnų vertintojų darbo apmokėjimui, šunų konfiskavimo, laikinos šunų globos, eutanazijos, bylinėjimosi išlaidoms. Tai nėra efektyvus mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas, atsižvelgiant į tai, kad yra bandoma kontroliuoti tik tam tikras veisles ar jų mišrūnus, o ne spręsti tikrąsias problemos priežastis

 Seimo Teisės departamento pastabos:

- Neaišku kokiu būdu asmenys turėtų su kinologiniais veislių standartais susipažinti, juos suprasti bei paisyti jų reikalavimų. Konstitucijoje įtvirtintas konstitucinis principas, jog teisė negali būti nevieša: kiekvienas subjektas, kuriam bus taikoma teisės norma, turi žinoti ir suprasti jos turinį, turėti galimybę viešame teisės aktų registre sužinoti apie jam aktualias teises ir pareigas;

- Lieka neaišku, ar šuo, nebuvęs iki tol laikomas kovinio ar pavojingo šuns mišrūnu, juo netaptų įsigaliojus siūlomam naujam teisinam reguliavimui;

 - Nėra aišku, kiek tokių požymių šuo turi turėti (2, 3 ar daugiau), idant būtų laikomas kovinio ar pavojingo šuns mišrūnu. Taip pat neaišku, koks kompetentingas subjektas vertintų, ar konkretus šuo turi nežinomą skaičių atitinkamos veislės požymių. Aiškaus ir vienareikšmiško teisinio reguliavimo nebuvimas galėtų lemti labai skirtingą siūlomo teisinio reguliavimo praktinį realizavimą, kas neatitiktų teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principų. Galimi argumentai, jog kylančias problemas galėtų išspręsti teismų praktika, nepriimtini, nes teisinis reguliavimas, kuriuo programuojami teisminiai ginčai, yra ydingas ir netinkamas.