LGTAO pasisakė už privalomą augintinių ženklinimą

2015-11-16

16 Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių gyvūnų globos organizacijų pasisako už privalomą augintinių ženklinimą, nes tai yra viena iš efektyviausių priemonių mažinant benamių gyvūnų problemą, kuri šiuo metu Lietuvoje ne mažėja, bet nuolat auga. Esant savanoriškam augintinių ženklinimui negali būti visapusiškai įgyvendinama Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo paskirtis – užtikrinti gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, bei kiti, įstatyme nustatyti svarbūs gyvūnų apsaugos ir visuomeniniai tikslai:

  1. Gyvūno savininko nuosavybės teisė į gyvūną bei pareigos ir atsakomybės prisiėmimas už laikomo augintinio gerovę bei apsaugą ir žmonių saugumo užtikrinimą.

Įstatymas nurodo, kad gyvūno savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas. Kiekvienas savininkas privalo nuolat rūpintis augintinio gerove ir apsauga.

Nuosavybės teisė į gyvūną reiškia ne tik tai, kad augintinis laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, tačiau ir visapusišką atsakomybę už augintinio optimalų fiziologinių ir etologinių poreikių tenkinimą, apsaugą nuo žiauraus elgesio su juo ir kito neigiamo poveikio.

Nuosavybės teisė į gyvūną (kaip ir daiktą, kitą objektą) privalo būti įgyta atitinkama forma, kuria nustato Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Ženklinimas ir registravimas yra vienintelis būdas tiksliai ir objektyviai identifikuoti gyvūną ir jo priklausymą konkrečiam asmeniui. To nesant nuosavybės faktas tampa įrodinėjimo, t.y. teisminio ginčo objektu. Tokiu atveju pareiga ir atsakomybė už augintinio tinkamą priežiūrą ir gerovę lieka neužtikrinta.

Neidentifikavus augintinio ir teisėtai neįgijus nuosavybės teisės į jį, neįmanoma užtikrinti visuomenės saugumo ir savininko atsakomybės už augintinio sukeltą grėsmę ar jau atsiradusią žalą kito žmogaus sveikatai ir turtui.

 

  1. Bepriežiūrių gyvūnų gerovė ir apsauga, bešeimininkių gyvūnų populiacijos mažinimas

Kasmet Lietuvoje į gyvūnų globos organizacijas ir savivaldybių gyvūnų karantinavimo tarnybas patenka dešimtys tūkstančių gyvūnų augintinių – šunų ir kačių. Tik vos keli iš priimtų gyvūnų būna paženklinti mikrochema ir grąžinti savininkui. Gyvūnų prieglaudos ir savivaldybių karantinavimo tarnybos yra perpildytos bešeimininkiais tapusiais augintiniais. Jiems kasdien reikia priimti vis naujus gyvūnus, todėl būtina atlaisvinti kuo daugiau narvų. Taigi pasimetusio savininkui lieka labai maža tikimybė susigrąžinti augintinį. Praėjus įstatyminiam 14 dienų rasto gyvūno laikymo laikotarpiui, gyvūnas pagal galiojančius įstatymus gali būti numarintas, nes į jo vietą karantinavimo tarnybai reikės priimti kitą valkataujantį gyvūną. Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Lietuvoje utilizuota apie 45 t šunų, kačių ir kitų naminių augintinių.

Reikalavimas ženklinti augintinius užtikrintų, kad daug daugiau į prieglaudas patekusių gyvūnų būtų grąžinti namo ir mažiau jų būtų numarinama.

Pagal galiojantį Įstatymą savivaldybėms pavesta kompetencija organizuoti bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams. Surinkti duomenys rodo, kad vien tik 10 (iš 60) Lietuvos savivaldybių kasmet pasiklydusių ir neatsakingų savininkų neprižiūrimų gyvūnų gaudymui bei priežiūrai turi išleisti virš 360 tūkst. eurų (1 250 000 lt) visų gyventojų sumokėtų mokesčių. Vilniaus m. gyventojams vieno benamio gyvūno pagavimas kainuoja 58 EUR, Kauno m. 50 EUR, rajonų savivaldybėms vieno benamio gyvūno gaudymas gali kainuoti iki 300 EUR.

Be to, nevyriausybinės gyvūnų globos organizacijos šios problemos sprendimui kasmet išleidžia virš 300 tūkst. eurų (1 000 000 lt) žmonių paaukotų lėšų. Tai yra didžiulės bendros kasmetinės išlaidos sprendžiant neatsakingų augintinių laikytojų veiklos pasekmes visų mokesčių mokėtojų pinigais ir visuomenės skirta parama. Įgyvendinus prievolę ženklinti augintinius už jų nepriežiūrą atsakytų tiesiogiai pats gyvūno savininkas, kuris turėtų atlyginti dėl augintinio nepriežiūros patirtas savivaldybės ar nevyriausybinės gyvūnų globos organizacijos išlaidas.

 

  1. Pasiutligės kontrolė

Įstatyme numatyta prievolė ženklinti būtent tokius augintinius, kaip šuo, katė ir šeškas paremta faktu, kad būtent šios rūšies augintiniai yra imlūs pasiutligei ir būtina jų atsakingo laikymo kontrolė juos identifikuojant bei registruojant. Pasiutligė laikoma viena iš svarbiausių zoonozinių ligų pasaulyje. Būtina tirti kiekvieną naminio ar laukinio gyvūno įkandimo atvejį.

Dabartiniu metu nuo pasiutligės pasaulyje kasmet vis dar miršta daugiau kaip 55 tūkst. žmonių ir milijonai gyvūnų. Daugumą žmonių mirčių lemia užsikrėtusio šuns įkandimas, o 30-60 proc. šunų įkandimų aukų yra 15 metų nesulaukę vaikai.

Lietuvoje per pastaruosius 40 metų pasiutligės virusu užsikrėtė ir mirė 10 žmonių.

Pagal pateiktą Visuomenės sveikatos centrų statistiką kasmet nuo šunų įkandimų Lietuvoje nukenčia apie 5000 žmonių. Šis skaičius apima tik tuos atvejus, kurie būna užregistruojami, t.y. kai apkandžiotas žmogus apie tai praneša gydymo įstaigai. Beveik 25 proc. nukentėjusiųjų yra vaikai iki 15 metų, t.y. mažiau galintys apsiginti gyventojai. Be to, 40 proc. apkandžiojimo atvejų yra neįmanoma nustatyti šuns savininko (jei žmogų apkandžiojęs šuo nėra paženklintas, nėra galimybės nustatyti gyvūno savininko). Tokiu atveju nukentėjusiųjų teisė reikalauti žalos atlyginimo ir šuns savininko patraukimo atsakomybėn lieka neužtikrinta.

2014 metais sunaudota 10 884 vakcinos nuo pasiutligės dozės (skirta 3361 asmeniui po įkandimų). Visas pasiutligės gydymo kursas (penki skiepai į žastą) valstybei (mokesčių mokėtojams) kainuoja apie 38 EUR (130 litų). O jei sužalojimai labai rimti, tuomet būtina leisti ir imunoglobuliną. Viena 2 mililitrų ampulė kainuoja apie 136 EUR (470 litų). Vidutinio svorio žmogui tokių ampulių reikia 6-7.

Vienintelė prevencinė pasiutligės priemonė – augintinių laikytojų atsakingumas. Augintinių savininkai privalo laikytis gyvūno laikymo taisyklių. Jie neturi leisti, kad jų gyvūnas keltų grėsmę aplinkiniams. Ir svarbiausia – jis turi būti paskiepytas nuo pasiutligės. Tačiau vienintelis būdas užtikrinti savininko atsakomybę ir vakcinacijos prieš pasiutligę kontrolę yra augintinio identifikavimas ir registravimas, tokiu būdų prisiimant atsakomybę už savo augintinio vakcinaciją. Tais atvejais, kai žmogus nukentėjo nuo gyvūno apkandžiojimo, vienintelis būdas sužinoti ar gyvūnas buvo skiepytas prieš pasiutligę – tai gyvūno identifikacija pagal jo ir savininko duomenis, saugomus Valstybiniame registre, kuriame būtų įvesta ir visa informacija apie augintinio vakcinaciją.

 

  1. Verslinis gyvūnų augintinių veisimas ir prekyba jais

Privalomas gyvūnų augintinių ženklinimas yra pagrindinė priemonė kontroliuoti šunų ir kačių dauginimą bei prekybą jais verslo tikslais. Didžioji dalis šiuo metu Lietuvoje vykstančios prekybos šunimis ir katėmis (internetu ir turgavietėse) vyksta nelegaliai, t.y. grubiai pažeidžiant gyvūnų gerovę ir nustatytus teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius komercinę prekybą gyvūnais augintiniais. Yra itin sudėtinga kontroliuoti šių teisės aktų įgyvendinimą nesant prievolės identifikuoti veisiamus ir parduodamus gyvūnus dėl komercinių paskatų. Nelegalios prekybos augintiniais pasekmės skaudžiai paliečia gyvūnų sveikatą ir gerovę bei augintinį planuojančius įsigyti žmones. Daug gyvūnų gimsta prastose sąlygose, yra menkai socializuojami, vežami didelius atstumus į kitas ES šalis ir labai dažnai rizikuoja tapti įvairių ligų aukomis. Prievolė ženklinti šunis, kates ir šeškus turės teigiamos įtakos užtikrinant komerciniams tikslams naudojamų gyvūnų apsaugą, mažinant apgautų žmonių skaičių (kurie, tikėdamiesi įsigyti sveiką augintinį, dažnai lieka apgauti sergančius gyvūnus parduodančių prekeivių), bei sumažins klestinčią nelegalią prekybą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pažymi, kad visi šalies gyventojai, vykdantys naminių gyvūnų veisimo veiklą turi būti registruoti, išsiimti verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą. Tačiau praktiškai įrodyti, kad tam tikras asmuo vykdo komercinę veiklą yra beveik neįmanoma, jei gyvūnai nėra paženklinti. Tokiu būdu komercinę gyvūnų veisimo ir prekybos veiklą vykdantys asmenys išsisuka nuo prievolės deklaruoti savo veiklą ir mokėti valstybės nustatytus mokesčius. Pastaraisiais metais VMI nustačius nelegalius verslininkus, pardavinėjusius gyvūnus, paaiškėjo, kad kai kurių nuslėptos pajamos viršijo dešimtis tūkstančių eurų.

Viename populiariausių skelbimų portalų Lietuvoje šiuo metu skelbiama daugiau nei 2500 skelbimų apie parduodamus šunis ir kates. Didžioji dalis šių pardavėjų nėra nei VMI registruoti mokesčių mokėtojai, nei VMVT registruoti veisėjai.

 

  1. Atsakomybė už netinkamą ir žiaurų elgesį su gyvūnais

Už žiaurų ar netinkamą elgesį su gyvūnais, sukeltą ar padarytą žalą aplinkiniams, asmenys turėtų būti traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Dažnai atsakomybės neįmanoma taikyti, nes nepaženklinus gyvūno yra sudėtinga arba neįmanoma nustatyti jo teisėto savininko. Mūsų nuomone savininkas, kuris atsisako paženklinti augintinį ir identifikuoti save, kaip teisėtą augintinio savininką, vengia prisiimti atsakomybę už augintinio gerovės užtikrinimą ir atsakingą jo priežiūrą, nesukeliant neigiamų pasekmių gyvūnui ir visuomenei. Toks savininkas bus pasiruošęs atsisakyti augintinio bet kuriuo jam nepalankiu momentu – kai gyvūnui reikės suteikti veterinarinę pagalbą patiriant finansines išlaidas, kai augintinis pabėgs ir reikės atlyginti jo padarytą žalą aplinkiniams ir kitais panašiais atvejais.

 

  1. Valstybės požiūris į atsakingą augintinio laikymą ir tarptautinių organizacijų pozicija

Manome, kad valstybė turėtų skatinti atsakingą augintinio įsigijimą ir laikymą bei visapusiškos atsakomybės už jį prisiėmimą jį suženklinant ir identifikuojant save kaip teisėtą augintinio savininką. Skatinant tik savanorišką ženklinimą visuomenei siunčiama žinutė, kad augintinis yra pramoga ir malonumas, nors visų pirmiausia tai turėtų tapti įsipareigojimo ir atsakomybės klausimu. Be to, savanorišku ženklinimu yra sudaromos sąlygos neatsakingiems augintinių savininkams vengti prisiimti teisėtą atsakomybę už savo augintinio priežiūrą ir išvengti savo neatsakingu požiūriu sukeltų pasekmių gyvūno gerovei ir visuomenės saugumui.

Europos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijų federacija, Europos veterinarijos gydytojų sąjunga ir Europos veterinarų federacija atvirai ir tvirtai pasisako už privalomą ženklinimą Europos sąjungoje (ES).

Europoje veikiantys ES nevyriausybines gyvūnų apsaugos organizacijas vienijantys aljansai „Eurogroup for Animals“ (vienijantis 27 NVO) ir „EU Dogs & Cats alliance“ (vienijantis 54 NVO) ragina valstybes nares priimti privalomą augintinių ženklinimą ir registraciją.

Šiuo metu privalomas augintinių ženklinimas ir registracija galioja Švedijoje, Estijoje, Danijoje, Olandijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Graikijoje, Italijoje ir Portugalijoje. Nuo 2016 m. privalomą augintinių ženklinimą įsiveda ir Latvija, Anglija, Airija, Velsas bei Škotija.

 

Suprasdami, kad privalomas augintinių ženklinimas gali neigiamai paveikti socialiai remtinas, mažas pajamas gaunančias visuomenės grupes bei gyventojus, gyvenančius kaimo vietovėse, kur pragyvenimo lygis ir laikomų augintinių skaičiai yra didesni, nevyriausybinių gyvūnų globos organizacijų sektorius, bendradarbiaudamas kartu su rajonuose dirbančiais veterinarijos gdytojais yra pasiruošęs prisidėti prie pagalbos valstybei didinat tokios paslaugos prieinamumą įvairioms visuomenės grupėms. Planuojame kiekvienam, laikančiam daugiau ne du augintinius, trečią, ketvirtą ir t.t. suženklinti nemokamai, organizuoti ženklinimo akcijas su ženklia nuolaidą, taip pat nuolatinę teisingos ir aktualios informacijos sklaidą gyventojams viešoje erdvėje apie tai, kur ir kaip galima atlikti augintinių ženklinimą, bei tokios procedūros atlikimo naudą.

 

Privalomo ženklinimo įvedimą Lietuvoje nuo 2016m. sausio 1d. palaiko Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės gyvūnų globos organizacijos:

 

Všį Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija

VšĮ „Dogspotas“

VšĮ Gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“

VšĮ „Rainiukas“.

VšĮ „Beglobis“

VšĮ „Tautmilės globa“

VšĮ „Šiaulių letenėlė“

VšĮ „Lesė“

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“

VšĮ „Penkta koja“

VšĮ „Šlapia nosytė“

VšĮ „Katino svajonė“

VšĮ „Būk mano draugas“

VšĮ „Gyvūnų globos namai 5 pėdutės“

VšĮ „Gyvūnų namai“

VšĮ „SOS gyvūnai“