Atkreiptas dėmesys į delfinų laikymo sąlygas

2013-12-18

Esame sunerimę dėl šiuo metu Lietuvos muziejaus delfinariume laikomų 7 delfinų ir neseniai gimusio jauniklio gyvybių, todėl kreipėmės į Klaipėdos valstybine maisto ir veterinarijos tarnybą bei Klaipėdos gyvosios gamtos inspekciją prašydama patikrinti Lietuvos jūrų muziejuje laikomų delfinų gyvenimo sąlygas ir uždrausti jų pasirodymus. Įtarimus dėl netinkamų laikymo sąlygų kelia ne tik neįprastai didelis delfinų mirtingumo skaičius – iš 21 nelaisvėje laikytų delfinų pusė nugaišo, bet ir tai, kad galimai buvo pažeisti šių delfinų transportavimo iš Graikijos į Lietuvą reikalavimai. Didelį nerimą kelia ir tai, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų jūros gyvūnai gali tapti agresyvūs ir pažeisti delfinų terapijoje dalyvaujančius neįgalius ar sergančius asmenis arba užkrėsti juos įvairiomis ligomis, ypač vaikus.

„Šiuo metu Lietuvos jūros muziejus aktyviai reklamuoja netrukus prasidėsiančius delfinų pasirodymus lankytojams. Tačiau pagal mūsų turimą informaciją matyti, kad delfinai gaišta dėl netinkamų sąlygų ir traumų. Todėl mes prašome atsakingų pareigūnų skubos tvarka  patikrinti laikomų delfinų gyvenimo sąlygas ir atsižvelgiant į delfinų biologinius poreikius bei rūšiai būdingą socialinį jautrumą pateikti išvadą dėl įtakos gyvūnų sveikatingumui. Taip pat, įvertinti delfinų giminingą veisimą ir svarstyti klausimą dėl tolimesnio gyvūnų dauginimo“,  – sakė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos direktorė Brigita Kymantaitė.

Pagal turimą informaciją laikotarpyje nuo 1993 m. iki 2010 m., Klaipėdoje esančiame jūros muziejuje iš 21 nelaisvėje laikyto delfino nugaišo 10, iš jų 3 jaunikliai. Daugiausia delfinų nugaišo nuo ūmių ir lėtinių kvėpavimo takų uždegimų, nuo skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimų arba dėl patirtų traumų mažose baseinuose. Jaunikliai gimsta negyvi. Atliekant skrodimą neišnešiotam jaunikliui nustatytas kraujavimas į skrandį ir plonąsias žarnas. Dauguma nugaišusių delfinų buvo nuo 6 iki 21 metų amžiaus, kai jų vidutinė gyvenimo trukmė yra apie 30 metų.

Taip pat delfinariume, delfinų iškvėptame ore  buvo rasta mikroskopinių grybų, kai kurie delfinai sirgo kandidoze. Ši liga delfinams pažeidė galvos audinius, sukėlė pūlingus uždegimus. Tokie atvejai dažniausiai susiję su ilgalaikiu gyvūnų gydymu antibiotikais, vandens tarša bei streso atvejais, kurį sukelia tokių gyvūnų laikymas nelaisvėje, skurdi laikymo aplinka, dresavimas, dalyvavimas pasirodymuose. Delfinai dažnai gydomi nuo virškinimo organų ligų, kurias gali sukelti ne tik stresas ar vandens tarša, bet ir nekokybiškos žuvys. Taip pat gyvūnų sveikatą ir gerovę įtakoja giminingas veisimas. Dalis muziejui priklausančių delfinų yra giminingo veisimo, t.y. 3 patinai yra gimę iš giminingo, dukters ir tėvo, veisimo. 

Dėl Lietuvos jūros muziejaus netinkamo delfinų laikymo sąlygų sunerimusi ir Tarptautine Banginių ir delfinų išsaugojimo organizacija, kuri  kreipėsi į Europos Komisiją prašydami ištirti ar nebuvo pažeisti delfinų transportavimo iš Graikijos į Lietuvą reikalavimai.

Lietuvos žiniasklaidoje išplatintoje video medžiagoje apie į Lietuvą lėktuvu pargabentus delfinus iš Graikijos http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/is-graikijos-delfinai-grizo-idege.d?id=62331221 matyti, kad gyvūnai buvo du patalpinti į vieną dėžę ir buvo laikomi vandenyje. Tokios transportavimo sąlygos pažeidžia Tarptautinės oro transporto asociacijos gyvų gyvūnų transportavimo nuostatus, kuriais reikalaujama, kad gyvūnas būtų įmobilizuojamas, o ne laisvai judantis, ir tik po vieną gyvūną viename konteineryje. Taip pat, nuostatose nurodoma, kad reikėtų vengti vaikingų patelių transportavimo, nes stresas gali sukelti persileidimą arba gabenimo metu gali prasidėti gimdymas, o tai gali pasibaigti ir patelės ar jauniklio mirtimi. Toks transportavimas, neatitinkantis šių nuostatų, taip pat pažeidžia ES Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją.

Kaip sakė B. Kymantaitė, dauguma nuoširdžiai tiki, kad delfinai turi kažkokių ypatingų savybių, galinčių padėti įveikti ligą. Bet iš tikrųjų tai nėra veiksminga neįgalių ar sunkiai sergančių vaikų ir suaugusių žmonių gydymo priemonė.

„Mokslininkai pastebėjo, kad sėkmingą terapiją gali suteikti ir domestikuoti gyvūnai – katės, šunys, arkliai. Skirtumas tik tas, kad prijaukintiems gyvūnams bendravimas su žmonėmis teikia džiaugsmą, tad gaunama abipusė nauda. Tuo metu delfinams tokios terapijos kelia stresą, kuris kelia pavojų abejoms terapijos dalyvių pusėms. Pastebėta, kad tokį patį poveikį, kaip ir delfinų terapija, daro ir muzika. Žinoma, labai svarbų vaidmenį terapijoje atlieka ir vanduo. Jis veikia raminančiai, atpalaiduojančiai, mažina įtampą ar net depresiją“, – sakė LGTAO vadovė

Tokio pobūdžio terapijos seansuose su gyvūnais dalyvauja itin pažeidžiami žmonės, turintys fizinių ar psichinių negalių bei nusilpusį imunitetą, tad juos sužeisti dar lengviau. Kartais užtenka vien gyvūno neatsargumo. Delfinas – milžiniškas gyvūnas, sveriantis apie 150-280 kg, turintis aštrius dantis ir gebantis plaukti 60 km/h greičiu ir, deja, ne visada įvertinantis savo jėga. Nereikia pamiršti, kad delfinas – laukinis gyvūnas, plėšrūnas, tad vien tai kelia grėsmę žmonėms, kontaktuojantiems su jais. Niekada negali žinoti, kaip jis pasielgs.

Delfinų elgesys neprognozuojamas net ir su treneriais. Neretai pasitaiko, kad šie žinduoliai treneriams neleidžia iškilti į vandens paviršių ir įkvėpti oro, netikėtai juos atakuoja, apkandžioja. Ką jau kalbėti apie lankytojus, kurie visiškai neišmano delfinų elgsenos ypatumų. Terapijos metu yra pasitaikę nemažai liūdnų įvykių. 1999 m. Bermuduose delfinas sukandžiojo du žmones, jiems prireikė medikų pagalbos. 2000 m. Kanadoje sužeista vienuolikmetė mergaitė – jai prireikė siūti ranką. 2003 m. Japonijoje moteriai delfinas taip smogė, kad sulaužė kelis šonkaulius ir pažeidė stuburą. Ir tai tik keli pavyzdžiai. Būna ir mirtinų atvejų.

„Kalbant apie silpną žmonių, dalyvaujančių delfinų terapijoje, imunitetą, reiktų pastebėti dar vieną tykantį pavojų. Žmogus ir delfinas serga kai kuriomis tomis pačiomis ligomis, tad vienas kitą gali užkrėsti. Tiek vandenyje, tiek ant pačių delfinų pilna mikrobų, galinčių sukelti tokius negalavimus kaip niežai, taksoplazmozė, salmoneliozė ir kt. Taip pat delfinai tuštinasi tame pačiame baseine. Kad to išvengti, delfinų baseinai yra chloruojami, kas sukelia įvairius sveikatos sutrikimus ir net mirtinas jiems ligas. Tad ar tikrai verta rizikuoti, kai yra daug alternatyvių gydymo terapijos būdų –  garsų, spalvų, kvapų, vandens terapijos, galiausiai jau minėtas bendravimas su nuo seno prijaukintais gyvūnais?“, – klausė B. Kymantaitė.

 Jos teigimu, kiekvienas, perkantis bilietą į delfinų pasirodymus, prisideda prie delfinų mirties delfinariumuose ir yra to bendrininkas. Jei visuomenė būtų pakankamai sąmoninga ir suprastų, kad būtent jų nupirktas bilietas į „delfinų šou“ verčia delfinus gyventi nelaisvėje, dauginti juos skurdžioje aplinkoje tik tam, kad galėtų organizuoti pramogas žiūrovams.